Kategorija: Straipsniai

Birželio 12 d., trečiadienį, VDU rektorato rūmuose (K. Donelaičio g. 58) vyko posėdis, kurio metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija.

Sutartis buvo pasirašyta su Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija (LADA), siekiant plėtoti ir tobulinti bendradarbiavimą mokslo ir studijų procese. Vienas iš sutartyje numatytų tikslų – skatinti asociacijos darbuotojus studijuoti VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto vykdomoje verslo administravimo bakalauro studijų programoje (saugos valdymo specializacijoje).

VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka pastebėjo, kad saugumas yra plati sąvoka – jo užtikrinimui reikalingas platus išsilavinimas. „Saugumo užtikrinimas susijęs su daugeliu dalykų – socialinėmis, psichologinėmis žiniomis, vertybiniu suvokimu. Universitetas čia galėtų aktyviai dalyvauti. Ekonomikos ir vadybos fakulteto parengtos specializacijos būtų galimybė jūsų darbuotojams įsitraukti į VDU universitetinį gyvenimą ir atpažinti, kad mes esame saugūs tiek, kiek esame vidumi pasirengę tam saugumui“, – kalbėjo prof. Z. Lydeka.

LADA prezidentas Olegas Sitnikovas išreiškė viltį, kad VDU rengiama verslo administravimo programa (saugos valdymo specializacija) prisidės prie tinkamesnio apsaugos darbuotojų rengimo Lietuvoje. „Pastebėjome, kad šiandien apsaugos darbuotojai ruošiami netinkamai – yra tik kelių valandų apmokymai ir išduodamas ginklas. O tai išties pavojingas įrankis, galintis kelti grėsmę aplinkai. Nuo rudens startuos nauja studijų programa – manau, tai pakankamai įdomi specialybė ir iš jos tikimės gerų rezultatų. Joje nagrinėsime tokias temas kaip asmens apsauga, praktiniai parengimai, teisės pagrindai“, – programą pristatė O. Sitnikovas.

Bendrų tikslų vardan užmegztais ryšiais džiaugėsi ir VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas prof. Pranas Žukauskas. „Labai gražiai sutampa universiteto ir asociacijos interesai – reikia tuos žmones ruošti, mokyti. Tikiu, kad mūsų gretas papildys nauji studentai ir tas bendradarbiavimas neužges ilgus metus“, – sakė dekanas.

Šiųmetų lapkričio 28 d. ir gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente vyko mokymai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Teorinių ir praktiniųužsiėmimų metu, kuriuos vedė Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas, buvo aiškinama kaip pareigūnai turėtų reaguoti įagresyviai nusiteikusių pažeidėjų veiksmus, fizinio kontakto metu konstruktyviai mąstyti ir spręsti konfliktą.Daug dėmesio skirta streso valdymui, su kuriuo aplinkosaugos darbuotojams bene kasdien tenka susidurti savo darbe.

Kad stresinių situacijų darbe netrūksta – tą žino kiekvienas pareigūnas. Tai ypač pastebima vykdant gyvosios gamtos apsaugos kontrolę. Pažeidėjai visais įmanomais būdais stengiasi išvengti atsakomybės, sulaikymo. Kiekvienu atveju atsiranda konfliktinė situacija, o sulaikomas pažeidėjas išsisukinėja kiek įmanydamas –pradedant akiplėšišku melu, gąsdinimais „aukštai sėdinčiais dėdėmis“, siūlymais atleisti iš darbo ar net fiziniu susidorojimu.

Šiais metais mokymuose pranešimą skaitė profesorius Benjaminas Burba iš Lietuvos sveikatos mokslųuniversiteto Psichiatrijos klinikos. Jo pranešimo tema buvo „Streso ir išskirtinių situacijų psichologija bei jų poveikis žmogui”. Anot profesoriaus, labai svarbu atpažinti stresą, sugebėti tinkamai jį vertinti, suvaldyti, sureaguoti, atpažinti streso liekamuosius reiškinius. „Žmonės, kurie patiria stresą jaučia baimes, nerimą, suserga depresija, juos ištinka potrauminiai streso sutrikimai, atsiranda somatinės ligos. Todėl reikėtųnebijoti kreiptis pagalbos į specialistus, negalvoti, jog tai yra silpnumo požymis. Aplinkosaugos darbuotojai patenka įrizikos grupę žmonių, kuriems darbo metu dažnai tenka atsidurti stresinėse situacijose“, – sakė Benjaminas Burba. Profesoriaus teigimu, yra būdų, kaip galima stresą įveikti. „Savigynos įgūdžių ugdymas, konsultacijos, relaksacinės treniruotės. Reikia nebijoti pripažinti, kad patiri stresą, tuomet bus galima kovoti su jo pasekmėmis“, – kalbėjo profesorius Benjaminas Burba, kuris mokymų metu aplinkosaugos darbuotojus ir supažindino su relaksacijos bei atsipalaidavimo metodais.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas užsiėmimuose aplinkosaugos darbuotojus stengėsi išmokyti konstruktyvaus mąstymo fizinio kontakto metu, dinaminio situacijų sprendimo, įvairių išsivadavimo technikų. „Aplinkosaugos darbuotojai buvo mokomi specialios judėjimo technikos ginantis nuo kelių užpuolikųprincipų. Pareigūnai praktikavosi, kaip fizinio kontakto metu naudoti „minkštą” techniką,veikiant įvairius jautrius kūno taškus, kaip saugiai kristi.

Mokymų dalyviai tobulino šaudymo įgūdžiusįvairių sistemų ginklais asociacijos šaudykloje. Kai kuriems, neturėjusiems šaudymo iš ginklųpatirties, tai buvo ypač įdomu. „Didžiausią įspūdį jiems paliko šaudymas iš neseniai šaudykloje pradėto naudoti pusiau automatinio ginklo „Heckler&Koch MP5A4.22LR“,- teigė Olegas Sitnikovas. Jo manymu, aplinkosaugos darbuotojai, tobulindami savo žinias ir įgūdžius, nuolatos mokydamiesi, gali iš tikrųjų padėti savo organizacijai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos, kelti savo kompetencijos lygį ir profesionaliai susidoroti su ekstremaliomis kasdieniame darbe atsiradusiomis situacijomis.
Prieš keletą metų prasidėjęs aplinkosaugininkų ir Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos bendradarbiavimas tampa gražia tradicija – šiemet įvyko jau ketvirti mokymai. Manome, kad ši tradicija neišnyks –jau numatytos gairės ateityje vyksiantiems užsiėmimams ir bendradarbiavimui .

Šiais metais surengta VII Lietuvos asmens ir turto saugos specialistų konferencija „Apsaugos verslo aplinka Baltijos šalyse ir Europoje“. Joje itin aktualų pranešimą apie saugos darbuotojų kompetencijos svarbą ir jos ugdymą skaitė Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas.

Pasak pranešėjo, šiuolaikiniame pasaulyje pagrindiniai organizacijos plėtros ištekliai – ne kapitalas, darbo jėga ar gamtos ištekliai, o darbuotojai, jų žinios, gebėjimai, kvalifikacija, kitaip tariant, kompetencija. Darbuotojai, tobulindami savo žinias ir įgūdžius, nuolatos mokydamiesi, gali iš tikrųjų padėti savo organizacijai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos ir išlikti konkurencingai rinkoje.

Konkurencijos valdomame verslo pasaulyje žmogiškojo veiksnio vertė labai išaugo: įmonės personalas vertinamas kaip svarbiausias išteklius ir sėkmingo verslo garantas. Kalbėdamas apie kompetenciją O. Sitnikovas pabrėžė, kad tai yra gebėjimas atlikti tam tikrą darbą (užduotį) tikroje ar įsivaizduojamoje situacijoje. Kompetenciją lemia mokymosi arba studijų metu įgytos žinios, įvairūs įgūdžiai. Jos kokybei įtakos turi darbuotojo sukaupta veiklos patirtis. Įvairių profesijų atstovų įgytą kompetenciją parodo jiems išduodami pažymėjimai, sertifikatai. Pasak Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento, kompetencija ir kvalifikacija nėra vienas ir tas pats.

Kvalifikacija – tai įgaliotų valstybės institucijų pripažinta asmens turimų kompetencijų, reikalingų tam tikram darbui atlikti, visuma. Kvalifikacijos pripažinimas patvirtinamas valstybės reglamentuojamais diplomais bei pažymėjimais. Kiekvienas savo srities specialistas turėtų siekti kompetencijos savo darbe, nes kompetentingumas – tai efektyvi, kokybiška veikla ir akivaizdūs rezultatai, kurie tenkina šiai veiklai keliamus reikalavimus.

Kompetencijos pagrindas – asmens turimi gebėjimai, kvalifikacijos lygis bei sukaupta profesinė patirtis. O. Sitnikovo teigimu, kompetenciją sudaro penkios sudedamosios dalys: gabumai, asmeninės savybės, žinios, įgūdžiai ir elgsena. Žinios yra kompetencijos elementas, faktai apie aplinkinį pasaulį. Jos gali būti objektyvios (faktai), subjektyvios (estetinė atskiro žmogaus mintis) ir moralinės (bendros visuomenės norminės nuostatos). Žinios taip pat gali būti skirstomos į teorines ir praktines. Teorinės žinios – tai faktai, susiję su rezultatais, ryšiais, įtaka ir priklausomybe, atspindintys realybę. Praktinės žinios apima informaciją apie metodus, planavimą, procesus ir konkrečius atvejus.

Dar vienas iš O. Sitnikovo minėtų kompetencijos elementų yra žmogaus gebėjimas. Tai yra tam tikri intelektualinio ar fizinio pobūdžio veiksmai mokantis ar užsiimant praktine veikla. Mokėjimas – tai kompetencijos elementas, žmogaus gebėjimas remiantis taisyklėmis, instrukcijomis, technologijomis ir kt. atlikti tam tikrus intelektualinius ar fizinius veiksmus netipiškomis ir besikeičiančiomis sąlygomis. Įgūdis – tai dar vienas kompetencijos elementas, kai žmogus atlieka kokį nors veiksmą automatiškai, t. y. nebegalvodamas, kaip ir ką jis darys.

„Kompetencija reikalinga tam, kad specialistai mokytųsi. Tas, kas moko žmones, turi turėti sukaupęs didelį žinių ir įgūdžių bagažą. Svarbu nepakenkti kitam, nereikalauti to, ko jis dar nesugeba atlikti. Negalima peršokti iš pirmos klasės į penktą – turi būti atitinkama metodika, kad žmonės suprastų, kodėl jiems suteikiamos žinios yra svarbios ir kur jie galės jas panaudoti.

Kompetencija reikalinga ir besimokančiam, kad iš įvairių šaltinių gaudamas milžinišką kiekį informacijos, jis sugebėtų atsirinkti, kas svarbu ir reikalinga, o kas – ne“, – konferencijos dalyviams sakė Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas O.Sitnikovas. Jis išskyrė keletą kompetencijos rūšių. Viena iš jų yra fizinė kompetencija, kuri rodo fizinį žmogaus atsparumą, sveikatą, higienos įpročius, įvairių medicinos priemonių naudojimą sveikai gyvensenai išlaikyti.

Kita ne mažiau svarbi kompetencijos rūšis – intelektualinė, pasireiškianti sugebėjimu priimti racionalius sprendimus, susijusius su tam tikrais faktais, vadovaujantis logikos dėsniais. Darbuotojas, pasižymintis intelektualine kompetencija, geba įgyti žinių apie įvairias mokslo ir kultūros sritis, kurios žmogui yra aktualios, atskleidžia jo prigimties esmę.

Be minėtųjų, dar egzistuoja ir emocinė žmogaus kompetencija, kuri pasireiškia jo sugebėjimu sėkmingai išreikšti savo jausmus, nusiteikimus, spręsti emocines problemas. Jai būdingas emocinis pasitikėjimas savimi bei savo veikla.

Socialinė kompetencija parodo sugebėjimą bendrauti su savo kolegomis ir administracijos darbuotojais, meistriškumą ir socialinės elgsenos įgūdžius, lemiančius asmenybės elgesį iškilus konfliktinei situacijai. Ji pasireiškia gebėjimu valdyti darbo procesus, tinkamai atlikti pareigas ir suvokti atsakomybę už gaminamą produktą ar teikiamą paslaugą. Socialinei kompetencijai priskiriami ir žmogaus sugebėjimai susirasti darbą ir tinkamai prisistatyti darbdaviui, taip pat pilietinė savivoka.

Itin svarbi kompetencijų rūšis yra profesinė, kuriai būdingas sugebėjimas atlikti tam tikrus konkrečius darbus, tarnybines ar profesines pareigas. Ši kompetencijos dalis atsiskleidžia per individo profesinių žinių raišką bei įgūdžius vykdant kokias nors profesines užduotis.

O. Sitnikovas minėjo ir moralinę kompetenciją. Pasak jo, šia kompetencija pasižymintys žmonės vadovaujasi universaliais doro gyvenimo principais. Galiausiai ilgą kompetencijų sąrašą užbaigė religinė kompetencija, kuri pasireiškia individo išpažįstamomis tam tikros religijos vertybėmis, gyvenimo normomis, principais. Religinė žmogaus kompetencija nėra primityviai suvokiama kaip vien tik vaikščiojimas į bažnyčią, o realus gyvenimo būdas, pagrįstas bažnytinės bendruomenės vertybėmis.

„Profesinė ir socialinė kompetencijos yra svarbiausios apsaugos darbuotojui, nes jos užtikrina nepriekaištingai atliekamą darbą ir atsakomybę už savo veiksmus. Apsaugos darbuotojo samprata turi sietis su patikimumu, sąžiningumu ir savo profesijos išmanymu. Tik nuolatinis įvairių kompetencijų ugdymas leidžia šį darbą dirbančiam specialistui tobulėti, kartu kelti ir kompanijos, kurioje jis dirba, lygį“, – savo pranešime teigė O. Sitnikovas.

Kaip žinoma, apsaugos darbuotojai yra tam tikrą paslaugą teikiantys specialistai. O. Sitnikovas konferencijos „Apsaugos verslo aplinka Baltijos šalyse ir Europoje“ dalyvius supažindino su B. Magnin išskiriamomis paslaugas teikiančių darbuotojų kompetencijos rūšimis. Paslaugų darbuotojams ypač svarbu mokėti bendrauti, užmegzti ir palaikyti
ryšius su skirtingais vartotojais, partneriais ir kolegomis, mokėti išklausyti ir prisitaikyti prie pašnekovo. Be to, jiems svarbi techninė kompetencija – žinių ir įgūdžių, būtinų tam tikrai profesijai, visuma.

Šios srities specialistams aktuali organizacinė (metodinė) kompetencija – gebėjimas organizuoti savo darbą: planuoti, derinti su kitais asmenimis, nustatyti prioritetus ir t. t. Paslaugas teikiantis žmogus privalo mokėti įkvėpti ir paskatinti kitus asmenis, susidoroti su stresu ir konfliktais, organizuoti kitų darbą. Jam taip pat turi būti būdinga strateginė kompetencija, kuri reiškia gebėjimą veikti kartu su kitais paslaugų teikimo sistemos dalyviais, bendradarbiauti, derėtis, prireikus – priversti veikti ir pasirinkti.

Pedagoginė kompetencija rodo paslaugas teikiančio darbuotojo mokėjimą paaiškinti, padėti suprasti, kas vyksta ir kodėl, kokios galimos įvykio pasekmės ir pan. Kognityvinė (pažinimo) kompetencija – tai darbuotojų mokėjimas mokytis, gebėjimas plėtoti kitas kompetencijas.

Vartotojo aplinkos pažinimo kompetencija – tai vartotojo veiklos arba gyvenimo sąlygų, struktūrų, įvairių procedūrų išmanymas. Nė vienas paslaugas teikiantis darbuotojas negali apsieiti be bendrosios kultūros, o tai reiškia, kad jie turi būti ne tik profesionalai, bet ir išprusę žmonės.

Kodėl apsaugos darbuotojams svarbu mokytis ir ugdyti savo kompetencijas? Toks klausimas kilo ne vienam konferencijos dalyviui. Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas O. Sitnikovas, baigdamas pranešimą, atsakymą į šį klausimą pirmiausia pagrindė praktikoje pastebimu glaudžiu ryšiu tarp žmogaus išsilavinimo ir jo kompetencijų. Išsilavinimas žmonėms suteikia galimybę kritiškai mąstyti, savarankiškai veikti, objektyviai įvertinti visuomenėje vykstančius procesus, operatyviai priimti sprendimus ir jausti atsakomybę už savo veiksmus.

Ne paslaptis, kad nuo žmogaus turimo išsilavinimo priklauso ir jo veiksmų savarankiškumas, gebėjimas atlikti pavestas sudėtingas užduotis ir galimi veiklos rezultatai.

Šių metų spalio 18-21 d. Paryžiuje įvyko septynioliktoji tarptautinė paroda „Milipol Paris 2011”, skirta policijos pajėgų valdymui, ginkluotei, naujausiai įrangai ir technologijoms, kurios aktualios nacionaliniam saugumui. Tarptautinėje ginkluotės ir apsaugos sistemų parodoje šiemet dalyvavo ir Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos atstovai. Parodoje asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas, kuris ne tik pristatė mūsų šalyje taikomus apsaugos darbuotojų mokymo niuansus, bet vedė derybas su įvairiomis panašia veikla užsiimančiomis organizacijomis iš Prancūzijos, Anglijos, Kinijos, Turkijos, Italijos, Brazilijos ir kitų šalių.

Parodoje savo mintis išsakė Europos policijos biuro „Europol” direktoriaus pavaduotojas, Prancūzijos nacionalinės policijos komisaras Michel Quille. Anot jo, ši institucija buvo sukurta tam, kad padėtų visoms 27 Europos Sąjungos šalims apsisaugoti nuo terorizmo, rimtų tarptautinių nusikaltimų. „Europos policijos biuras nuolatos ieško naujų technologijų, kurios užkirstų kelią narkotikų ir žmonių prekybai, finansiniams nusikaltimams ir terorizmui. Tam reikalingas Europos kibernetinių nusikaltimų centras, kuris pamažu apjungia visas sąjungai priklausančias šalis. Centralizuotai veikiantis centras turi daugiau išteklių ir informacijos, kuri gali padėti išaiškinant nusikaltimus”, – sakė M. Quille išvydęs parodoje pristatytas naujausias saugumo technologijas.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas O. Sitnikovas grįžęs iš „Milipol Paris 2011” teigė, kad paroda buvo naudinga ne tik naujų kontaktų užmezgimui, tačiau ir Lietuvos reprezentavimui apsaugos technologijų bei apsaugos mokymo metodų taikymo srityje. „Pasauliniame kontekste kol kas dar atrodome kaip naujokai. Neturime tokių pažangių technologijų kaip kitos šalys, mūsų ginkluotė ir turima saugos technika nevisiškai tenkina esamus poreikius. Džiugu tik, kad mūsų apsaugos darbuotojų mokymo metodika yra pakankamai gero lygio”, – kalbėjo su įvairia ginkluote, apsaugos technika, šaudyklų įrangos naujovėmis renginio metu susipažinęs O. Sitnikovas.

Pasak Lietuvos apsaugos darbuotoų asociacijos prezidento, tokia organizacija Lietuvoje buvo įkurta siekiant šviesti visuomenę, gerinti apsaugos darbuotojų ir bendrovių paslaugų kokybę. Pagrindiniai organizacijos strateginiai tikslai yra vienyti Lietuvos Respublikos fizinius ir juridinius asmenis, dirbančius apsaugos paslaugų sferoje, tapti patikimu apsaugos bendrovių verslo partneriu, kaupti ir platinti žinias apie apsaugos verslo patirtį bei kelti apsaugos darbuotojų profesinio meistriškumo lygį.

„Iš apsaugos kompanijų privatūs asmenys ir verslo subjektai perka paslaugą: ramybę ir saugumą. Kiek už tai galima mokėti? Tendencija vyrauja tokia, kad žmonės linkę taupyti savo apsaugos ir ramaus miego sąskaita. Kiek mes pasiruošę mokėti už kokybišką paslaugą ir iš ko susideda ta kokybė? Neretai apsaugos kompanijos norėdamos likti patrauklios klientams savo žemomis kainomis priverstos „taupyti”: nė kiek neinvestuoja į savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, naujos ginkluotės, technikos tobulinimą. Mes siūlome į apsaugą žiūrėti kaip į bendradarbiavimą: norint, kad suveikus signalizacijai apsaugos ekipažas atvažiuotų per 5-10 minučių, o ne per pusvalandį, reikia nepagailėti ir sumokėti realią paslaugos kainą. Tam, kad saugos tarnyba galėtų investuoti į automobilius, techniką, ginkluotę ir savo darbą atliktų nepriekaištingai. Tik taip gausite realią ir kokybišką apsaugą.”, – mintimis dalijosi O. Sitnikovas, buvęs antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovinio ir taktinio rengimo instruktorius.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento teigimu, užsakovai turėtų iš apsaugos tarnybų reikalauti kokybiškos apsaugos, o ne jos imitavimo. Rinkdamiesi paslaugą, ieškoti gerų šios srities specialistų, kurie išmanytų savo darbą. „Kadangi, mūsų šalis yra maža, ginklų ir techninių resursų mes neturime tiek, kiek didžiosios valstybės, tad, privalome nuolatos kelti apsaugos srityje dirbančių žmonių kompetenciją. Dažnai saugos tarnybose dirba tik 2 savaičių privalomus mokslus baigę žmonės. Per tiek laiko neįmanoma paruošti gero apsaugos darbuotojo. Jie darbo metu nuolat susiduria su situacijomis, kuriose reikia įvertintinus rizikas priimti teisingą sprendimą, o tai nėra lengva. Darbo rutina, monotoniškumas, dėmesio išlaikymas, nuolatinės parengties būsenos palaikymas reikalauja daug organizmo resursų. Šiandieniniams apsaugininkams dažnai trūksta ne tik žinių, supratimo, kaip teisingai elgtis įvairiose situacijose, bet ir psichologinio pasirengimo, kultūros”, – sakė O. Sitnikovas. Anot jo, į apsaugą reikia žiūrėti daug atsakingiau. Dėl šios priežasties prieš porą metų VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre” pradėta 2 metus trunkanti apsaugos darbuotojų rengimo programa, kuri patvirtinta LR Švietimo ministerijoje ir pripažinta LR Vidaus reikalų ministerijos.

2011 m. Birželio 15 d. vyko seminaras, skirtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Praktinį seminarą organizavo ir vedė Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas. Seminare dalyvavo Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, Jonavos, Raseinių, Jurbarko rajonų agentūrų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

Praktinių užsiėmimų ir mokymų metu buvo nagrinėjamos ir analizuojamos įvairios kritinės situacijos ir galimos pažeidėjų ir pareigūnų reakcijos į jas. Buvo aptartas ir pademonstruotas priėjimas prie pažeidėjo, distancijos įvertinimas, psichologinės ir fizinės prievartos rūšys bei jų panaudojimas. Buvo mokinama kaip sulaikyti pažeidėją, panaudoti specialiąsias priemones ir kovinius veiksmus, kaip apieškoti sulaikytą asmenį. Taip pat buvo pademonstruotas asmens sulaikymas, jį ištraukiant iš automobilio. Kiekvienas galėjo pasitreniruoti naudojant savigynos veiksmus prieš asmenį puolantį peiliu ar grąsinatį pistoletu, šautuvu. Buvo modeliuotos įvairios situacijos, kuriose imituotas kėsinimasis į pareigūno tarnybinį ginklą. Aptartos ir analizuotos tarnybinio ginklo panaudojimo taisyklės.

2011 m. Birželio 10 dieną VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre (toliau – Centras) apsaugos darbuotojo mokymo programoje besimokantys mokiniai laikė svarbų kvalifikacinį praktikos egzaminą. Jo metu apsaugininkai įrodė, kad Centre ruošiami puikūs šios srities profesionalai.

Egzamino metu buvo patikrintos įvairios kompetencijos. Apsaugininkai turėjo pademonstruoti, kaip geba saugoti asmenis, patalpas, teritorijas ir jose esantį turtą. Patikrinti ir gebėjimai užtikrinti masinių renginių saugumą, veiksmus derinant su policijos ir specialiųjų tarnybų pareigūnais. Būsimieji apsaugininkai taip pat turi mokėti naudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamuosius ginklus, užtikrinti saugų turto pervežimą bei teikti pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Kompetentingi ir tikri savo srities žinovai moko būsimuosius apsaugininkus. Tarp jų ir Olegas Sitnikovas – Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas, kurio iniciatyva Centre pradėti rengti kvalifikuoti apsaugos darbuotojai.

Šiemet mokslus Centre baigiantys apsaugininkai galės didžiuotis jų kvalifikaciją, kompetencijas bei įgūdžius liudijančiais Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduodamais profesinio mokymo diplomais, kurie bus įteikti birželio 16 dieną. Įvairiose saugos firmose dirbantiems apsaugininkams diplomas taps ne tik geriausiu jų profesionalumo įrodymu, bet ir padės išlikti bei sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

Besimokantiems apsaugos darbuotojo mokymo programoje taip pat sudaryta galimybė įgyti tarptautinius europinius Tarptautinės švietimo asociacijos (International Education Society, sutrumpintai – IES) sertifikatus, kurie gali būti išversti į įvairias kalbas. Tai tik paliudija, kad ši mokymo programa yra stipri ir atitinka šiuolaikiškus tarptautinius reikalavimus.

Šiemet apsaugos darbuotojo mokymo programą baigė apsaugininkai iš šių saugos firmų: UAB „Jungtis“, UAB „Likurgas“, UAB „Helisota“, UAB „Eurocash1“, UAB „Sankcija“, UAB „Saugva“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Budrus sakalas“, UAB „Aldigus“, UAB „Kauno aikštelė“, UAB „Sanitex“. Jie pirmieji Lietuvoje taps kvalifikuotais apsaugos darbuotojais.

Kiekvienais metais ši profesija sulaukia vis didesnio susidomėjimo, nes Lietuvoje, vieninteliame mūsų Centre, galima įgyti apsaugos darbuotojo kvalifikaciją. Priėmimas mokytis apsaugos darbuotojų mokymo programoje vyks visą vasarą, tad visi trokštantys įgyti kvalifikaciją kviečiami atvykti į Centrą su reikalingais dokumentais. Reikalavimai šią specialybę įgijusiems žmonėms ateityje tik augs, tad didesnės perspektyvos atsivers tiems, kurie turės pripažintą kvalifikaciją. Tad pats metas pamąstyti apie galimybes tobulintis arba įgyti naują ir paklausią profesiją.

VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro informacija

Geram apsaugos darbuotojui grėsmingos išvaizdos nepakanka. Tuo įsitikinęs Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos vadovas Olegas Sitnikovas, savo patirtimi besidalinantis su šios profesijos atstovais iš visos Lietuvos.

Kelios dešimtys apsaugininkų kantriai klauso O.Sitnikovo patarimų, kartoja jo rodomus savigynos judesius. Vėliau veiksmas persikelia į rūsyje įrengtą šaudyklą, kur neperšaunamas liemenes dėvintys vyrai dalyvauja imituotame didžiules sumas pinigų vežančių inkasatorių apiplėšime.
„Ginklas!“ – iš O.Sitnikovo lūpų pasigirsta komanda ir ant vieno kelio pritūpę inkasatoriai į menamus užpuolikus paleidžia nenutrūkstamų šūvių seriją.

Darbuotojus nori samdyti pigiai

Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje „Aras“ 12 metų praleidęs Rytų kovos menų meistras pastaruoju metu stengiasi savo sukauptą patirtį perduoti apsaugos darbuotojo specialybę pasirinkusiems vyrams.
„Lietuvoje bendras apsaugos darbuotojų lygis nėra aukštas, – atvirai pripažįsta O.Sitnikovas. – Tai lemia ekonominės sąlygos. Užsakovai nori kuo pigiau samdyti apsaugą. Tarp kompanijų stipri konkurencija. Įsivaizduokite, Lietuvoje tarpusavyje konkuruoja per 150 tarnybų. Vieni vienaip uždirba pinigus, kiti kitaip uždirba pinigus. Patyrusių ir gerų specialistų yra abiejose barikadų pusėse. Jei užsiimi apsauga, turi atitikti keliamus reikalavimus.“

Ramios šalies situacija gali keistis

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos vadovas sutinka – Lietuva yra gana rami šalis, kurioje įvykdytus stambesnius inkasatorių apiplėšimus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
„Tačiau mus supa šalys, kuriose vyksta pakankamai stiprūs užpuolimai su mašinų sprogdinimais ir labai gerai parengtomis operacijomis. Lietuvoje įvedus eurą, situacija keisis ir pas mus“, – ateityje laukiančius pavojus įžvelgė kaunietis.
Objektų apsauga, greitojo reagavimo ekipažai, inkasavimas ir asmens sargybiniai – visas apsaugos paslaugas O.Sitnikovas dalina iš į šiuos keturis skirtingus lygius. Pasak pašnekovo, Lietuvoje rečiausiai sutinkami profesionalūs asmeniniai apsaugininkai. „Ši paslauga pas mus nėra paklausi. Vadovybės apsaugos departamente tai yra praktiškai pagrindinė funkcija, mat jie saugo svarbiausius valstybės asmenis. Tuo tarpu privačiame versle tai yra daugiau imitacija. Remiantis filmais, žmones dažnai saugo aplink vaikštantis didelis vyrukas. Nuo chuliganų toks gal ir apsaugos, bet nedorų užmačių turintiems profesionalams tie dydžiai nieko nereiškia“, – aiškino O.Sitnikovas.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/apsaugos-darbuotojai-kratosi-sargu-etiketes-56-142557