Remigijus JURGELAITIS
Keli vyrai į dėtuvę sugrūda trylika šovinių. Užtaiso pistoletą. Nusitaiko ir per kelias sekundes paleidžia keliolika kulkų.
Kiti bando atrodyti ramūs, bet jų rankos dreba. Jie laukia, kol sužinos, ar bičiulis neprašovė. Taiklumas – svarbiausias dalykas kiekvienam, kuris į rankas paima ginklą. Tai gerai žino ir ką tik iššovęs vyras.
Tačiau jis supranta, kad tai – tik žaidimas, laisvalaikio užsiėmimas. Vis daugiau kauniečių atranda ekstremalią pramogą – žaidimus su tikrais ginklais.
„Bet jie turi įsiminti svarbiausią taisyklę – su ginklais nežaidžiama. Taip, čia galima puikiai pailsėti, pamiršti visos dienos rūpesčius, bet nė akimirką negali atsipalaiduoti: kiekvienas neapgalvotas veiksmas gali kainuoti gyvybę“, – prieš įleisdamas į šaudyklą ir išdalydamas devinto kalibro pistoletus visus įspėja Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas ir šaudyklos vadovas Olegas Sitnikovas.
Stovi už kiekvieno nugaros
Kai gatvėse pradeda formuotis automobilių spūstys, žmonių netrūksta ir prie vienintelės paprastiems kauniečiams skirtos Kauno šaudyklos durų. Kai kurių kostiumuotų vyrų akyse – pyktis, sportinis azartas. Jie greitai į rankas paims ginklus.
Bet prieš tai keliasdešimties minučių mokymai, nors kai kurie vyrai atsinešė nuosavus pistoletus ir šovinius. „Jie – vieni iš nedaugelio, kurie supranta, kad neužtenka turėti ginklą. Būtina mokėti juo naudotis“, – rankas klientams paspaudžia šaudyklos vadovai.
Vien iš paspaudimo patyręs instruktorius gali suprasti, kurie čia atėjo pirmą kartą. Šaudymas tikrais ginklais jiems – paprasčiausia pramoga. Kol instruktorius vardija pagrindines ginklo naudojimo taisykles, kai kurie vyrai krykštauja. Juoką jiems kelia moteris, rankose laikanti ginklą. Raminta Zdanavičienė – antroji šaudyklos instruktorė.
„Stoviu už kiekvieno naujoko nugaros. Jei įvyktų koks nors netikėtumas, imčiausi veiksmų. Vyrai žada griebti už kojų, bet kai paleidžia šūvius, susikoncentruoja tik į taikinius“, – nusišypso mergina.
Ant medinių konstrukcijų ji pakabino popieriaus lapus, ant kurių nupieštas žmogaus formos taikinys. Pats laikas užsitaisyti pistoletus.
Tarsi raminamieji vaistai
Instruktažą išklausė ir „Pramogų“ žurnalistai. O.Sitnikovas stengėsi, kad šaudymas nebūtų vien pramoga. „Kiekvienas turi išmokti pagrindines taisykles, galbūt kada nors prireiks. Bet aš visada linkiu: niekada jomis nepasinaudokite“, – palinkėjo instruktorius, prieš tai papasakojęs apie šaudymo ypatumus, būdus, ginklo panaudojimo taisykles.
Užsitaisiau „Tanfoglio P19“ pistoletą. Tvirtai sugniaužiau kumščius. Įsispyriau į grindis. Tuo metu apie galvojau tik apie taikinį. Iš pradžių – du kontroliniai šūviai. Vėliau per kelias sekundes išpyškinau visą apkabą.
„Per žemai nuleidote ginklą. Taip būna nepatyrusiems šauliams“, – pagrindinę klaidą nurodė instruktorius. Tačiau tokiu metu niekas negalvoja apie taiklumą: pernelyg daug emocijų.
„Vis dar kyla klausimas, kodėl žmonės čia ateina“, – savimi pasitikinčio žmogaus šypsena nusišypsojo O.Sitnikovas. Jis žino, kad kas antras sugrįš. Seansas tikroje šaudykloje veikia tarsi raminamieji vaistai: slopina įtampą ir mažiną stresą.
Varpo judančius taikinius
Žmonių apetitas auga. Ne vien profesionalūs apsaugininkai nori vis daugiau. „Klientai pradeda šaudyti į judančius taikinius, dalyvauja mūšiuose“, – apie adrenalino vergų pomėgius pasakojo instruktorius.
Ir jiems O.Sitnikovas turi ką pasiūlyti. „Rengiame stovyklas. Žmones išbandome tam tikrose kritinėse situacijose.
Nors naudojami dažasvydžio šautuvai, tačiau įtampos netrūksta“, – O.Sitnikovas pats dalyvavo tokiose pratybose.
Bet ar visi gali šaudyti? „Čia nesimoko būsimieji smogikai. Turime tikslią statistiką, visų pavardės lieka lankytojų žurnaluose“, – užtikrina instruktorius, nors pripažįsta dažnai girdintis priekaištus, kad ginklas – ne žaislas.
„Bet aš visada atkertu: jei turi ginklą, tai jau geriau mokėk juo naudotis. Ginklų parduodama vis daugiau, kur tie žmonės mokosi šaudyti? Niekur. Tai yra tikrasis pavojus“, – įsitikinęs O.Sitnikovas.
Vaikai irgi šaudo
Šaudykloje vyrai praleido valandą. Daugelis jų šypsosi, nors kai kurių skruostais žliaugia prakaitas. „Ypač tų, kurie vaizdavo kietuolius“, – progos įgelti nepraleidžia instruktorė Raminta Zdanavičienė.
Tų vyrų kišenė paplonėjo maždaug 50 litų. Atėję ne pirmą kartą mokėjo mažiau, nes nebereikėjo klausyti pirminio instruktažo.
Raminta klientams rekomendavo ir kitas panašaus pobūdžio pramogas. Kaune veikia ir lankininkų, ir sportinio šaudymo klubai. Pastaruosiuose treniruojasi daug vaikų. „Pati juos mokau, – pareiškė R.Zdanavičienė. – Tiesa, jie šaudo sportiniais ginklais.“
2007.10.12, Nr.234 (18297)
www.kaunodiena.lt