Gintautas DegutisMilžiniška darbuotojų kaita verčia įmones vis daugiau investuoti į technologijas, kurios atstotų darbuotojus. Dėl to rankas trina šias technologijas kuriančios įmonės.
Anot parduotuvių apsaugos sistemas kuriančios bendrovės „Neto Baltic“ vadovo Vaidoto Bielinio, Europoje į parduotuvių apsaugą pernai investuota apie 7,8 mlrd. eurų (beveik 27 mlrd. litų), iš jų tik trečdalis (apie 8,6 mlrd. litų) skirta technologijoms, o likusi dalis (18,2 mlrd. litų) – apsaugos darbuotojams samdyti.
Tai, matyt, nelabai padėjo, nes pasaulinio prekybos nuostolių tyrimo duomenimis, Europos prekybininkai dėl vagysčių 2007 m. vis tiek patyrė 29,2 mlrd. eurų (per 100 mlrd. litų) nuostolių.
Vien tik Baltijos šalių prekybininkai į apsaugą investavo 34 mln. eurų (117 mln. litų), o patyrė 207 mln. eurų (714 mln. litų) nuostolių.
Bendrovės „Maxima LT“ regiono apsaugos vadovas Marius Šimas į raginimus investuoti reagavo gana skeptiškai. „Sutinku, kad apsaugos priemonės palengvina gyvenimą, bet kas iš tų technologijų, jei nebus kam jų prižiūrėti? Pavyzdžiui, visas „Maximos bazėje“ esančias kameras prižiūri tik vienas darbuotojas. Be to, pas mus apsaugos darbuotojų kaita siekia net 90 proc. Tų žmonių, kuriuos dabar turime, neapsimoka mokyti, nes vasarą jie išvažiuos į Airiją“, – niūrias perspektyvas dėstė M.Šimas. Tokią didžiulę darbuotojų kaitą galima paaiškinti menkais atlyginimais. Vidutinis „Maximos“ apsaugininkų atlyginimas, pasak M.Šimo, siekia vos apie 1300 litų – tai gerokai mažiau nei šalies vidurkis (apie 1800 litų).
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas taip pat pripažino, kad darbuotojų trūkumas ir kompetencijos problema itin opi. „Išklausęs 52 valandų kursą asmuo tampa diplomuotu apsaugos darbuotoju – specialistu“, – ironizavo jis.
© 2007 „Vilniaus diena“