Mėnuo: 2008 sausio

Pirmasis mano įsigytas ginklas buvo WaltherPP. Pastarasis buvo pagamintas Rytų Vokietijoje po antrojo pasaulinio karo ir buvo paplitęs tarp STASI pareigūnų. Tai mažas ir patogus ginklas, puikus slaptam nešiojimuisi ir labai taiklus. Kartą bandžiau šaudyti juo iš 50 m atstumo į krūtinės figūrą-visos kulkos kliudė taikinį.

„Valteriuko“ gimimas

 Prieš pradedant samprotauti apie ginklo savybes, verta paminėti jo kūrėją.
 1886 m. Karlas Valteris (Carl Walther) pradėjo savo verslą, kuris ilgainiui išaugo iki Walther gamyklos. Pradžia buvo labai sunki: jis teturėjo pedalais varomas primityvias stakles ir padėjėją, kurio padedamas sukonstravo savo pirmąjį medžioklinį ginklą. Tada jis buvo 28- nerių.
 Didžiausią dėmesį Valteris skyrė pusiau automatiniams pistoletams. Tuo metu tai dar buvo neužkariauta sritis. Vėliau, 1908 m.,  padedamas sūnų, jis sukonstravo ir pristatė savo pirmąjį pistoletą- „Walther Modell 1, Kaliber 6,35 mm“ , po kurio sekė kiti keturi modeliai.
 Prasidėjęs Pirmasis Pasaulinis karas  palietė ir „Walther“ gamyklą. Išaugo darbininkų skaičius.
Karlas Valteris mirė 1915 metais. Jo verslą pilnai perėmė jo sūnūs-   Frizas, Georgas ir Hancas.
Walther kompanijos verslas klestėjo. Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų išleisti keli pistoletų modeliai, kurie tapo klasika pistoletų gamybos srityje. Walther kompanija pirmoji pagamino pistoletą su dvejopo veikimo gaiduku. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui gamykloje dirbo apie 2000 darbininkų.
Pirmasis „Walther“ pistoletas su dvejopo veikimo gaiduku gimė 1929 metais ir oficialiai buvo pavadintas „WaltherPP“ (Polizeipistole). 1931 metais sekė kitas, dar kompaktiškesnis modeliukas- „Walther PPK“ (Polizeipistole Kriminal). Jo dėtuvė talpino vienu šoviniu mažiau, vamzdis buvo trumpesnis. Tai puikus ginklas paslėptam nešiojimuisi. Jį turėjo ir Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris. Pistoletais „WaltherPP“ buvo ginkluoti Nacių partijos oficialūs asmenys, karo lakūnai, karo policija.
Po Antrojo Pasaulinio karo Frizas Valteris įsigudrino, su mažu lagaminėliu rankose, pasprukti į Vakarų Vokietiją. Lagaminėlis buvo pilnas brėžinių. Netrukus Frizas atgaivino verslą ir sėkmingai jį tęsė. Produkcijos asortimentas išsiplėtė. Buvo gaminami sportiniai, tame tarpe ir pneumatiniai, ginklai. Buvo parduota licencija Prancūzijos gamintojai „Manhurin“, kuri nuo 1952 metų pagamino seriją PP ir PPK „Valterių“. Prancūzai iš ties stropiai laikėsi standartų. Kartą teko proga turėti rankose ir „Manhurin“ ir „Walther“ gamybos PP pistoletus. Sukeitus abiejų spynas vietomis jos puikiai tiko!
Fricas Valteris mirė 1966 metais.

• 

• 

Ginklo charakteris

 Pirmieji du žodžiai, kuriuos išgirsti iš žmogaus, pirmą kartą paėmusio į rankas „Valterį“ yra šie: pirma- jis gražus, antra- patogus. Taip, iš tiesų tuo laikotarpiu pistoleto dizainas atrodė moderniai. „Valteris“ tikrai pasistengė ir sukūrė savitą „veidą“.
 PP ir PPK buvo gaminami dviejų kalibrų- 7,65 mm ir 9 mm. Pirmasis „WaltherPP“ buvo pritaikytas  7,65 mm šoviniams, kurio dėtuvė talpino 8 šovinius. Į PPK modelio dėtuvę tilpo 7 šoviniai. Šaudant šio kalibro „Valteriais“ juntama gana švelni atatranka. To negali sakyti apie 9 mm modelius. Pastarųjų atatrankos jėga juntamai didesnė, net atrodo, kad šis ginklas „muša“ skaudžiau, nei 9×19 kalibro pistoletai, kurių vamzdžiai šūvio metu pasislenka atgal ir kiek sušvelnina atatrankos jėgą. Nepaisant to, pistoletas taiklus ir veikia patikimai. Užsikirtimai dėl pistoleto kaltės- labai retas reiškinys.
 Ginklas nereikalauja labai kruopščios priežiūros. Konstrukcijos paprastumas pasiteisino ir šiame pistolete. Vokiečiai paprastai mėgsta precizišką mechaniką ir dažnai gamina ginklų mechanizmus labai tiksliai. Kai tarp judančių detalių maži tarpeliai, papuolus smėliuko mechanizmai kertasi. „Valterio“ spynos kreipiančiosios gana trumpos ir nėra labai preciziškai suleistos su rėmu, tai ir lemia patikimumą šaudant, nes minimalus laisvumas padeda detalėms laisvai judėti, net kai ginklas šiek tiek užterštas.
 Priminsiu, kad būtent šis pistoletas yra pirmasis dvejopo veikimo (DA- double action) pistoletas pasaulyje.
 Kaip ir visi populiarūs ir patikimi modeliai, šis ginklas, ar jo konstrukcija,  buvo gausiai kopijuojamas pasaulyje.

„Valterio“ broliukai ir pusbroliukai

 Po Antrojo Pasaulinio karo pasirodė gausus asortimentas įvairių gamintojų pistoletų, kurių forma ir konstrukcija labai priminė „WaltherPP“. Po karo pradėti gaminti panašūs modeliai- pistoletas „Makarov“ ir CZ50. Kopijos pavyko puikiai, šie ginklai patikimumu nenusileido „Valteriui“. Beveik tuo pat metu, kai gimė „Valteris“,  pasirodė „Mauser HSC“ ir „Sauer 38H“ pistoletai, kurie laikomi sėkmingais savo klasės ginklais. „Sauer“ pistoletai buvo nebegaminami karo pabaigoje, tačiau vėlia atgimė, kaip  SIG P230 ir SIG P232.
 „Zigus“ galima pamatyti Lietuvos Ginklų Fondo parduotuvėje. Originalius, iki Antrojo pasaulinio karo gamintus „Walther PP ir PPK galima išvysti Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune. Jais buvo ginkluota Lietuvos kariuomenė iki 1935 metų, kai visą pistoletų arsenalą pakeitė standartinis ginklas- „Browning HP“.

Straipsnio autorius: Ernestas Kuckailis

Mantas Tonkūnas

Dėl apsaugos darbuotojų elgesio prekybos centre ir nekaltas žmogus gali pasijusti vagimi. Tuo neseniai įsitikino Alzheimerio liga sergantis kaunietis.

Bijo eiti į parduotuvę

Šilainiuose gyvenantis 59 metų Aleksejus ir penkiais metais jaunesnė Genovaitė Kalmikovai iki šiol buvo nuolatiniai parduotuvės „Super Netto“ pirkėjai.
Tačiau po paskutinio konflikto su parduotuvės apsaugos darbuotojais sutuoktiniai nebenori į ją sugrįžti. G.Kalmikova pasakojo, jog yra priversta taupyti, kad galėtų nupirkti vaistų Alzheimerio liga sergančiam vyrui.
Sutuoktiniai pasakojo, kad į parduotuvę jie visada eidavo kartu – žmona rinkdavosi prekes, o vyras būdavo šalia jos.
Prieš pat Kalėdas sutuoktiniai vėl užsuko į parduotuvę. Atėjusi prie kasos susimokėti už prekes, moteris vyro paprašė, kad šis paėjėtų į priekį ir luktelėtų. Po kelių minučių G.Kalmikovienė išgirdo, kaip Aleksejų viena darbuotoja kviečia eiti į apsaugos darbuotojų kambariuką.

Pribloškė įžūlus elgesys

„Paprašiau jos luktelėti, kol baigsiu mokėti už prekes. Tuomet vyras, išsigandęs ir nesuprasdamas, kas aplinkui vyksta, stovėjo ir laukė. Kai susimokėjome už prekes, apsaugos darbuotoja pasakė, kad nori patikrinti vyrą, ar šis neapsivogė. Paklausiau, ar stebėjimo kameros ką nors užfiksavo? Darbuotoja atšovė, kad toks jos darbas“, – guodėsi moteris.
Ji prasitarė, kad iš pradžių išsigandusi, jog invalidumą turintis vyras galėjo ką nors netyčia paimti ir užmiršti. Tačiau kaunietę pribloškė apsaugos darbuotojos elgesys. Ji nekreipė jokio dėmesio į jo sveikatos būklę.
„Paaiškinau, kad neleisiu vieno vyro apžiūrėti specialiame kambaryje. Jis liks su manimi, nes turi pirmą invalidumo grupę ir esu už jį atsakinga. Tuomet sutuoktiniui liepė išversti visas kišenes. Jas apžiūrėjusi ir nieko neradusi darbuotoja atsigręžė į mane ir įžūliai išrėžė: „O dabar tu rodyk kišenes.“ Kai ir pas mane nieko nerado, apsaugininkė neatsiprašė, atkirsdama, kad toks jos darbas“, – stebėjosi G.Kalmikovienė.

Aplinkybes žadėjo išsiaiškinti

Pasak moters, šią istoriją būtų greitai užmiršusi, jei ne jautri vyro reakcija. Jis visą kelią eidamas iki namų kartojo: „Aš ne vagis.“ Prie namų G.Kalmikovienės pažįstama, mačiusi įvykį parduotuvėje, dar paklausė, ar jos vyras tikrai neapsivogė. „Tuomet neišlaikiau, ašaros pradėjo byrėti. Iki namų ėjau verkdama“, – nuoskaudas prisiminė moteris.
Vėliau pakalbėjusi su kaimynais ir pažįstamais ji išgirdo, kad yra ne vienintelė šioje parduotuvėje nukentėjusi nuo nepagarbaus darbuotojų elgesio. „Iš aplinkinių girdėjau daugybę nusiskundimų“, – tikino G.Kalmikovienė.
„Super Netto“ prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė teigė, kad parduotuves saugo ne jų darbuotojai, o pasamdyta apsaugos bendrovė. Ji negalėjo garantuoti, kad su pirkėjais visuomet elgiamasi mandagiai, tačiau šį įvykį žadėjo išsiaiškinti.
„Apsaugos darbuotojai tikriausiai elgėsi pagal taisykles, bet žiūrint iš žmogiškosios pusės, turėjo atsiprašyti žmogaus, jei jis nieko nepavogė“, – tikino R.Juodkienė.

Specialisto komentaras

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas pripažįsta, kad mūsų šalyje apsaugininkams trūksta psichologinio pasirengimo, neugdomi bendravimo įgūdžiai. Dėl to dažnai kyla konfliktai.

– Ar apsaugos darbuotojai turi etikos taisykles, kaip jie turėtų bendrauti su žmonėmis?
– Yra įstatymai, reglamentuojantys apsaugos darbuotojų darbą. Deja, niekas jų nesilaiko. Dėl didelės darbuotojų kaitos apsaugos darbuotojais dirba bene visi, kurie tik nori. Asmens ir turto saugos įstatymas reglamentuoja apsaugos darbuotojų darbą. Jame parašytos darbuotojų teisės ir pareigos, bet nieko neužsiminta apie etiką. Apsaugos darbuotojai privalo baigti specialius kursus. Deja, to nepakanka.

– Kodėl niekas apsaugininkų nemoko mandagaus ir etiško elgesio?
– Apsaugos darbuotojus turėtų parengti psichologai. Jie ir išmokytų elgtis su žmonėmis. Tenka pripažinti, kad dabar privalomuose kursuose rengiami tik sargai. Apsaugininkus reikėtų skirstyti į grupes: dirbančius su žmonėmis, saugančius objektus, budinčius reagavimo ekipažuose ar teikiančius inkasatorių paslaugas.

– Kodėl žmonės dirba apsaugos bendrovėse?
– Dalis jų šį darbą pasirenka dėl uniformos. Kažkada vaikystėje jie galbūt buvo skriaudžiami, todėl uniforma suteikia savitos stiprybės. Kiti ateina dėl to, kad jų tėvai buvo policininkai ar kariškiai. Atranka gana paviršutiniška, nes išduodant ginklus užtenka, kad darbuotojas yra psichiškai sveikas, nėra priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų.

– Kokie reikalavimai apsaugininkams taikomos kitose Europos valstybėse?
– Kai kuriose valstybėse šie reikalavimai yra labai griežti. Jei kandidatas neišlaiko psichologinio testo, niekas jam neleis dirbti su žmonėmis. Užsienyje apsaugos darbuotojai yra skirstomi į kategorijas. Vieni gali bendrauti su žmonėmis, kiti atlieka kitus darbus: stebi kameras, stovi prie durų. Lietuvoje apsaugininkai tarsi visų galų specialistai. Tačiau padėtis greitai turėtų keistis. Apsaugos bendrovės privalo suprasti, kad blogi darbuotojai kenkia jų reputacijai. Šioje rinkoje išliks bendrovės, teikiančios kokybiškas paslaugas. Kai kurių mūsų šalies firmų darbuotojai ir dabar stažuojasi užsienyje.

2008.01.07, Nr.4 (18365)
Kauno diena