Apsauga nesikišo

Nuotr. A.Repšio Incidentas. Helovino naktis „Cido“ arenoje neapsiėjo be muštynių, kurias kėlė grupelė siautėjusių girtų jaunuolių.

Muštynės stebino net Selą, apsauga nesikišo

Atlikėjas Egidijus Dragūnas-Selas, praėjusį šeštadienį dalyvavęs Helovino renginyje „Cido“ arenoje, vienu metu iš nuostabos buvo priverstas nutilti. Šalia scenos kumščiais iš visų jėgų darbavosi būrelis panevėžiečių. Pamatytas vaizdas sukrėtė net atlikėją, kuris pastaraisiais metais nuolat įsivelia į įvairius konfliktus.

„Tokius vaizdus koncertuojant teko matyti galbūt prieš dešimt metų. Matyt, kai kas padaugino alkoholio.

Prasidėjus muštynėms pamaniau, kodėl taip ilgai neįsikiša apsauga. Bandžiau juokauti ir sakyti, kad žmonės atėjo pažiūrėti į mane, o ne į besimušančiuosius. Pats buvau patekęs į panašias situacijas ir žinau, kad tokiais atvejais geriausia atsukti nugarą ir pasukti į skirtingas puses“, – įvykį komentavo Selas.

Ne ką mažiau nemaloniai nustebinti liko ir koncertą stebėję panevėžiečiai. Juos labiausiai šokiravo ne pats konfliktas ir veidus vieni kitiems talžantys jaunuoliai, o tvarką prižiūrėję „Argus“ apsaugos darbuotojai.

„Vaikinai bandė prasigrūsti į priekį ir užkliudė merginas, vėliau prasidėjo muštynės. Renginį stebėję žmonės išsiskyrė. Labiausiai stebino tai, kad apsaugos darbuotojai kuo ramiausiai stovėjo prie scenos, žiūrėjo ir nebandė išskirti besimušančiųjų. Maniau, pažiūrėsiu gerą renginį, o pamačiau panevėžietiškas grožybes“, – įvykiais „Cido“ arenoje stebėjosi 21 metų Nerijus.

Panevėžio jaunimo elgesys į Vilnių prieš keletą metų studijuoti išvykusiam jaunuoliui apkartino vakarą ir paliko slogų įspūdį. Vaikinas tikino, kad kitą kartą prieš eidamas į panašų renginį gerai pagalvotų, ar tai verta daryti.

„Vilniuje ar kitame didesniame mieste toks apsaugos darbuotojų elgesys būtų nesuprantamas, mušeikos kaipmat būtų sutramdyti. Dar kartą įsitikinau, kad Panevėžys nesikeičia“, – nusivylimo neslėpė Nerijus.

Renginių gali nelikti

Įvykį komentavęs „Cido“ arenos renginių skyriaus vadovas Tomas Inčikas per koncertą kilusių konfliktų neskubėjo vertinti kaip muštynių.

„Nepavadinčiau to, kas vyko, muštynėmis, tai incidentai ir mes juos tiriame. Nelabai noriu komentuoti. Su „Argus“ bendrove peržiūrime medžiagą ir aiškinamės, kodėl incidentai įvyko ir kiek jie buvo rimti. Ištyrę apie tai pranešime“, – teigė T.Inčikas.

Atviresnis buvo „Cido“ arenos direktorius Dainius Visackas, kuris pripažino, kad įsismarkavusių jaunuolių apsaugos darbuotojams nepavyko sutramdyti.

„Masinių muštynių nebuvo, bet buvo keletas incidentų. Kadangi „Cido“ arenos teritorija didelė, sunku viską pamatyti. Esam pasibaisėję kai kuriais Panevėžio jaunuoliais, nors didžioji dalis į renginį atėjo pozityviai nusiteikę. Iš tūkstančio į renginį atėjusių panevėžiečių incidentus kėlė tik grupelė jaunuolių“, – teigė D.Visackas

Arenos direktorius apgailestavo dėl įvykusių incidentų ir teigė, kad ateityje panašių renginių, skirtų jaunimui, mieste gali nelikti.

„Pasiėmėm į renginį tiek apsaugos darbuotojų, kiek jų būdavo kituose panašiuose renginiuose. Nesitikėjom didesnių incidentų, nes anksčiau nėra buvę jokių muštynių. Pasimokėm iš šio renginio, reikia stiprinti apsaugos pajėgas ir ateityje apsaugos darbuotojų bus kelis kartus daugiau, o galbūt panašių renginių ateityje nebebus būtent dėl tokių įvykių“, – teigė D.Visackas.

Arenos direktorius tikino, kad įvykus incidentams apsaugos darbuotojams sunku išsiaiškinti, kuri pusė yra nukentėjusioji, o kuri konfliktuojanti, todėl tiems renginio dalyviams, kurie jaučiasi nukentėję, patarė kreiptis į policiją.

Nukenčia verslas

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento Olego Sitnikovo incidentas „Cido“ arenoje nenustebino. Apsaugos darbuotojų nūdieną gerai žinantis vyras teigė, kad apsaugininkai Lietuvoje nėra tinkamai parengti. Daugelis nesugeba tinkamai reaguoti net paprastose situacijose.

„Nesvarbu, ar panevėžiečiai yra aršūs, ar ne, žmonės visur panašūs, o apsaugos darbuotojų pareiga yra palaikyti tvarką. Jei apsaugininkai nesikiša į konfliktą, tai jau yra blogai.

Daugelio apsaugos darbuotojų kvalifikacija yra žema. Norint baigti apsaugos darbuotojų rengimo kursus užtenka išeiti 52 valandų kursą ir tampama plataus spektro specialistu. Tačiau realiai per tiek laiko neįmanoma parengti gero apsaugos darbuotojo“, – apsaugos darbuotojų parengimą kritikavo O.Sitnikovas.

Apsaugos darbuotojų nesikišimą į konfliktus O.Sitnikovas vadina mažesnių miestų problema. Naktiniuose klubuose ar kitose pasilinksminimo įstaigose tvarką palaikantys apsaugos darbuotojai neretai pažįsta konfliktuojančias puses, todėl kilus muštynėms nenori jų nutraukti arba bijo tai padaryti. Tokia situacija nenaudinga verslininkams, nes jie praranda klientus ir gerą vardą.

„Dėl tokios situacijos nukenčia ir verslininkai, kurie praranda klientus, ir žmonės, kurie apie naktinius klubus ar kitas pasilinksminimo įstaigas susidaro neigiamą nuomonę ir nustoja jas lankę“, – teigė O.Sitnikovas.

Pasak Apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento, apsaugininkų kvalifikacija mažesniuose miestuose neretai būna žemesnė nei dirbančiųjų didmiesčiuose.

Mantas TOMKŪNAS
Panevėžio dienraštys SEKUNDĖ

Apsiginti galima ir ginklu, ir žodžiu

Iveta SKLIUTAITĖ
LS korespondentė 
2009-06-06

Dėl nuolat didėjančio nusikalstamumo daugėja ginkluotis norinčių kauniečių. Pareigūnai ir psichologai perspėja, kad nepatyrusiose rankose atsidūręs ginklas gali atsigręžti prieš pačią auką.

Užgriuvus sunkmečiui suįžūlėjo ir nusikaltėliai. Jie nepasitenkina paprastu praeivių užpuolimu. Dažnėja organizuoti valiutos keityklų, įmonių kasininkų, vadovų, jų šeimų narių ginkluoti užpuolimai.

Neramūs laikai baugina ne tik materialiųjų vertybių sukaupusius verslininkus. Įsigyti ginklą skuba ir atokesnių sodybų, sodininkų bendrijų šeimininkai, keliautojai, vėlų metą dažnai vaikštantys žmonės.

Ginkluotis verčia savisauga

Dvylikos ginklų parduotuvių „Oksalis“ direktorius, Ginklų pirklių asociacijos prezidentas Gytis Misiukevičius teigė, kad apie savigyną pagalvojama ne tada, kai žmogui jau gresia pavojus. Ginklo ieško saugiai nesijaučiantys žmonės.

Savigynos ginklai skirstomi į kelias kategorijas. D kategorijos ginklus – dujinius pistoletus, revolverius ir balionėlius – pilnametystės sulaukę asmenys gali įsigyti be leidimo.

B kategorijai priskiriami koviniai pistoletai ir revolveriai, C kategorijos lygiavamzdžiai šautuvai parduodami tik išklausiusiems specialius kursus, turintiems sveikatos pažymą ir ginklo leidimą asmenims.

„Savigynos situacijų gali būti itin daug, tad svarbu būti pasirengusiam, laiku apsispręsti ir neperžengti būtinosios ginties ribų“, – aiškino G.Misiukevičius.

Jei išduotas leidimas nešiotis B ir C kategorijų savigynos ginklą, juo gali naudotis tik ginklo savininkas. Jei leidimas išduotas tik ginklą laikyti, juo savigynai savo namuose gali naudotis ir savininkas, ir jo šeimos nariai.

Didėja balionėlių paklausa

G.Misiukevičius pataria neskubėti įsigyti tikro ginklo.

„Pirmiausia siūlau įsigyti dujų balionėlį, kurį stresinėmis aplinkybėmis panaudoti kur kas lengviau nei šaunamąjį ginklą. Dujų balionėlių šiemet, palyginti su praėjusiais metais, parduodama 2,5 karto daugiau“, – tikino ginklų specialistas.

Ieškantys rimtesnio ginklo „Oksalyje“ gali įsigyti dujinį revolverį, kuris visada parengtas šūviui. Bene geriausios kokybės – vokiški dujiniai „Walther“, „Umarex“, „Reck“, „Colt“, „Browning“, RG firmų pistoletai.

Šiuo metu parduotuvėse yra ir guminėmis kulkomis šaudančių dujinių revolverių.

Dujiniai pistoletai ir revolveriai kainuoja nuo 200 iki 700 litų, o dujų balionėlį galima įsigyti už 15 litų ir brangiau.

Dujinį ginklą savigynai verta rinktis dar ir todėl, kad jo nebūtina laikyti saugykloje. Ginklus, kuriems įsigyti reikia leidimo, privaloma saugoti seife.

Moko tobulinti įgūdžius

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos (LADA) prezidento ir Lietuvos džiudžitsu ir kobudo federacijos prezidento Olego Sitnikovo teigimu, dažnai žmonės išklauso privalomą instruktažą, keletą kartų pašaudo, tada įsigyja ginklą ir mano, kad to užtenka gyvybei ar turtui apsaugoti.

„Turėti ginklą ir tik teoriškai žinoti elgsenos taisykles didelio streso akimirką nepakanka“, – teigė O.Sitnikovas.

Ne vienus metus Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovinio rengimo instruktoriumi dirbusio vyro tikinimu, ginklas tinka tik tiems, kurie sugeba juo naudotis.

Todėl jam ir kilo mintis remiantis specializuotų apsaugos darbuotojų rengimo programos elementais ir esančia baze parengti savisaugos praktinio šaudymo kursų programą žmonėms, norintiems saugiai jaustis bet kokiomis aplinkybėmis, patobulinti savo įgūdžius. Nuo 1996 metų šiuos mokymus jau yra baigę per 4 tūkst. žmonių.

Imituojamas užpuolimas

Panaudojant sukauptą patirtį ir žinias, specialių mokymų ir kursų metodika leidžia modeliuoti ir imituoti įvairias pasikėsinimo ir užpuolimo situacijas.

Ginklų savininkai išklauso teorijos kursą. Kiekvienų pratybų pradžioje instruktoriai surengia išsamų elgesio su ginklu instruktažą.

Pratybos vyksta uždaroje šildomoje šaudykloje, todėl tinka mokyti bet kuriuo metų laiku.

Po mokymo dalyviai gauna savisaugos praktinio šaudymo kursų baigimo pažymėjimą.

Kursai apsaugos darbuotojams

Asociacija rengia kursus ne tik ginklus turintiems asmenims, bet ir organizuoja skirtingų sričių apsaugos darbuotojų kvalifikacijos mokymus, įvairios trukmės kursus ir seminarus.

O.Sitnikovas neseniai lankėsi Didžiojoje Britanijoje, kur bendradarbiavimo reikalus aptarė su šalies saugos ekspertais ir pristatė Lietuvos apsaugos darbuotojų mokymo programą.

Lietuvoje galiojanti programa nėra tokia, pagal kurią būtų galima rengti tinkamai savo darbą atliekantį apsaugininką.

„Apsaugos darbuotojų kvalifikaciją reikėtų tikrinti, nes šios specialybės atstovai susiję ne tik su galimu turto praradimu, bet ir su komercine paslaptimi, ginklo naudojimu, žmogaus teisėmis“, – sakė O.Sitnikovas.

Žmonės, kurie išmoksta savigynos paslapčių, ima labiau pasitikėti savimi, greičiau reaguoja į situaciją, įvertina pavojų.

Perkant ginklą įgyjama ir atsakomybė

Tauris Stauskis
Kauno policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas

„Masinis ginklavimasis tampa mados reikalu. Nusikaltimų pastaruoju metu daugėja, tačiau situacija dar nėra tokia bloga, kad kiekvienam reikėtų skubėti įsigyti ginklą savigynai.

Jei žmogus tvirtai nusprendžia pirkti ginklą, būtina įsisąmoninti, kad kartu įgyjama atsakomybė už jo panaudojimą. Svarbiausia, kad užpultas žmogus stresinėmis aplinkybėmis nesutriktų ir žinotų, kaip elgtis su ginklu. Tam reikia specialaus pasirengimo.

Būta ne vieno atvejo, kai ginklo savininkas baimės akivaizdoje pasielgė neįtikėtinai. Pasitaiko, kad prasilenkiama ir su įstatymu – be perspėjamojo šūvio šaunama į galvą ar krūtinę. Dar blogiau, kai ginklas atsiduria užpuolikų rankose ir atsigręžia prieš patį jo šeimininką.“

Laikinoji sostynė
www.lrytas.lt

Reketas su „Maximos“ ženklu?

Mantas Tomkūnas

Esą teks dovanoms

„Mes nereketuosime žmonių – taip, kaip buvome verčiami tai daryti, geriau išeisime iš darbo“, – į „Kauno dienos“ redakciją užsukę du vienoje Kauno „Maximoje“ dar neseniai dirbę parduotuvės apsaugos darbuotojai (redakcijai jų pavardės ir vardai žinomi) buvo ryžtingai nusiteikę. Jie pateikė ir savo apsaugos darbuotojų pažymėjimus. Netylėti jaunus darbuotojus privertė skandalinga istorija, įvykusi rugsėjo pabaigoje. Užuot perdavę parduotuvėje sulaikytus vagis policijai, kaip to reikalauja Lietuvos įstatymai, apsaugos darbuotojai buvo verčiami imti duokles, o improvizuotų duoklių sumanytoju įvardijamas „Maximos“ apsaugos skyriaus Kauno regiono apsaugos vadovas Dainius Cipkūnas.

„Vadovas mus vertė reketuoti. Buvo nurodyta parduotuvėje sulaikius vagyste įtariamą asmenį imti iš jo pinigų, pavyzdžiui, jei žmogus pavogė prekių už penkis litus, mes turėjome iš jo paimti nuo 100 iki 200 litų. Iš parduotuvių per savaitę buvo reikalaujama surinkti po 1000 litų, teigta, kad pinigai bus skirti pirkti dovanoms policininkams Policijos dienos progai. Sulaukdavome penkių skambučių per dieną, kuriais buvome raginami rinkti pinigus“, – kaltinimus žėrė apsaugos darbuotojai.

Buvusių „Maximos“ apsaugos darbuotojų teigimu, vadovo reikalavimai prieštaravo darbo taisyklėms, kuriose reikalaujama sulaikytus asmenis įtariamus vagystėmis perduoti policijai.

„Mes negalime išmušinėti pinigų“, – sakė pašnekovai.
Buvę „Maximos“ darbuotojai teigė, kad būtent dėl šių priežasčių jie nusprendė palikti darbą.

Bijojo tapti kaltinamaisiais

Vyrai teigė suprantantys, kad buvusiam savo vadovui meta sunkius kaltinimus, tačiau tylėti esą nebegalėję, mat bet kada būtų galėję tapti kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje dėl reketo.

Jų taikiniais esą turėjo tapti ne tik apsivogę, bet ir prekes sugadinę pirkėjai. „Iš prekes sugadinusių  žmonių turėjome teisę paprašyti ją nusipirkti arba perduoti policijai, tačiau jei būtume pradėję reikalauti iš tokių žmonių pinigų, jie galėjo kreiptis į policiją ir mes jau būtume tapę nusikaltėliais“, – pasakojo keletą mėnesių parduotuvėje apsaugininku dirbęs jaunuolis.

„Tokiu atveju su antrankiais jau būtų išvedę mus, o vadovas mūsų negintų ir sakytų, kad esame patys kalti. Apsaugos darbuotoju dirbau Marijampolėje, tačiau tokių dalykų nebuvo, tai buvo griežtai draudžiama. Iš viso „Maximos“ apsaugoje dirbau ketverius metus“, – teigė kitas pašnekovas.

Pašnekovai tikino, kad vadovo nurodymu buvo nepatenkinti ir daugiau apsaugos darbuotojų, tačiau daugelis nurodymams pakluso.

„Žinau, kad viena apsaugos pamaina jau buvo surinkusi 500 litų, tuomet pasakiau vadovui, kad tokiomis sąlygomis nedirbsiu, nes tai draudžia įstatymai. Kiti tai darė, nes nenorėjo susipykti su vadovu ir prarasti darbo vietą. Nežinia, kam iš tikrųjų tie pinigai buvo skiriami, nes nemanau, kad kiekvienas policininkas gavo dovanų“, – kalbėjo pašnekovai.

Buvę „Maximos“ apsaugos darbuotojai pasakojo apie įvykį pranešę aukštesniajai valdžiai Vilniuje, tačiau į jų pasakojimą esą niekas rimtai nesureagavo. Pašnekovai pastebėjo, kad renkant pinigus iš apsivogusių pirkėjų per savaitę iš įvairių „Maximos“ parduotuvių buvo galima surinkti ne vieną tūkstantį litų, tačiau kur ir kam jie atiteko, neaišku.

Neigia mestus įtarimus

„Maximos“ apsaugos skyriaus Kauno regiono apsaugos vadovas Dainius Cipkūnas buvusių pavaldinių istoriją nušvietė kitaip. Vyro teigimu, su keliais „Maximos“ apsaugos darbuotojais jau seniau kildavę konfliktų dėl netinkamo darbo ir neatliekamų pareigų. Vėliau šie konfliktai peraugo į grasinimus atkeršyti.

„Žinau tą atvejį, jie net skundą buvo parašę. Darbuotojai, kurie blogai dirbo ir kuriems reiškiau pastabas, nežino, kaip man įkąsti. Jie neatliko darbo, kai reikėjo atlikti auditą, žymėti prekes. Šie darbuotojai atsisakė dirbti ir dėl to kilo konfliktas. Po šio konflikto man pagrasino, kad laukčiau žinių laikraštyje, – teigė D.Cipkūnas ir pridūrė: – Panašūs konfliktai įvyksta labai retai.“

D. Cipkūnas paneigė buvusių darbuotojų kalbas, kad jis liepęs iš apsivogusių parduotuvių klientų rinkti duokles.

„Tokių dalykų, apie kuriuos kalba buvę darbuotojai, nėra ir negali būti. Mes patys ieškome tokių atvejų ir apsaugos darbuotojai už tai būtų nubausti. Jokių dovanų policijai neteikėme, net buvau užmiršęs apie šią dieną“, – tikino D.Cipkūnas.
Apie „Maximos“ apsaugos darbuotojų įteiktas dovanas Kauno policininkams Angelų sargų dienos proga teigė nieko nežinanti ir Kauno policijos atstovė spaudai Ramunė Gražulienė.

Olegas Sitnikovas
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas

Tokie viešumon iškilę faktai diskredituoja apsaugos darbuotojų vardą. Iki šiol apie tokius konfliktus prekybos centruose neteko girdėti. Jei ši istorija yra tiesa, tuomet apsaugos darbuotojai pasielgė teisingai nepaklusdami ir išeidami iš darbo. Pinigų ėmimas iš apsivogusiųjų parduotuvėje prieštarauja įstatymams. Kita vertus, šioje istorijoje neteisios gali būti abi pusės.

Renata Saulytė, „Maxima LT“ atstovė spaudai

Dainius Cipkūnas Kauno regiono vadovu paskirtas prieš metus, neturime jokių nusiskundimų jo darbu, jam neskirta ir jokių drausminių nuobaudų. Priešingai, kiti darbuotojai apie jį atsiliepia kaip apie jauną, entuziastingą ir veržlų žmogų, tačiau jis reiklus savo pavaldiniams. Mes pasitikime savo žmonėmis ir jeigu gautume nors vieną nusiskundimą, tikrintume šią informaciją ir atliktume tarnybinį patikrinimą. Visi oficialūs skundai pas mus registruojami, tačiau nesame gavę nė vieno.

Pastaruoju metu apsaugos darbuotojams keliami aukšti reikalavimai ir visų darbuotojų darbas yra kontroliuojamas. Visais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo ar išeina savo noru, nebūna vienos priežasties. Gali būti ir kitų konflikto priežasčių, galbūt darbuotojai buvo atleisti ir po to išliejo savo pyktį. Su darbuotojais tenka atsisveikinti, jei jų darbas neatitinka kokybės reikalavimų. Pastaruoju laiku darbuotojus dažnai testuojame, nes norime, kad dirbtų savo srities profesionalai.

2008-11-18 . Kauno diena

Geltonieji kelių ereliai

Gediminas Gasiulis / 15 min

Skubėdami į iškvietimus apsaugos tarnybų darbuotojai nevengia pažeidinėti Kelių eismo taisyklių, nors geltonieji švyturėliai tokios teisės jiems nesuteikia. Apsauginiai sulaukė didesnio policijos dėmesio.

Stovėti draudžiamose vietose specialiųjų tarnybų automobiliai gali tik su įjungtais švyturėliais.
Andriaus Ufarto/BFL nuotrauka

Šį mėnesį policija vykdo akciją, kurios metu didesnį dėmesį numatyta skirti apsaugos tarnybų automobiliams ir tikrinti apsaugininkų leidimus.

Policijos pareigūnai stebi, kaip saugos tarnybų automobiliai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET) ir tikrina švyturėlių naudojimo ir stiklų tamsinimo teisėtumą. „Saugos tarnybos tikrinamos nuolat, tačiau šį mėnesį tai daroma aktyviau. Stabdomi tarnybų automobiliai, tikrinama, ar jie tinkamai parengti, ar turi visus reikiamus dokumentus, pavyzdžiui, ar automobilis gali turėti švyturėlius, ar jo vairuotojas gali tokį automobilį vairuoti, nešiotis ginklą ir panašiai. Apsaugos tarnybų darbas stebimas ir saugomuose objektuose“, – „15min“ sakė Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Vytautas Velička.

Jis pastebėjo, kad apsaugos automobiliams leidžiama turėti tik geltonus švyturėlius, kurie kelyje nesuteikia pirmumo. „Vairuotojai neprivalo praleisti saugos tarnybų automobilių. Tačiau, mano nuomone, reikėtų būti geranoriškiems – jie dažnai skuba su svarbiu reikalu, tad derėtų juos praleisti. Tai kultūros keliuose reikalas“, – sakė policijos atstovas.

Pareigūnai akcijos metu taip pat domėsis, ar visos saugos tarnybos vykdo licencijose nurodytas veikas, kiek kartų buvo naudoti šaunamieji ginklai, specialiosios priemonės ir fizinė prievarta.

Tenka „brautis“

Apsaugos tarnybų atstovai „15min” sakė, kad jų darbuotojai stengiasi netrikdyti eismo, tačiau pripažino, kad kartais KET tenka pažeisti. „Būna, eismą sutrikdo inkasaciniai automobiliai. Kartais greitį viršija ir greitojo reagavimo automobiliai. Mūsų darbuotojai žino, kad švyturėliai tik atkreipia dėmesį, tačiau pirmumo teisių nesuteikia, tad jei būna pagauti, patys ir moka baudą“, – sakė „Group 4 Securicor Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Tulevičius.

Kas antras mūsų darbuotojas jau nufotografuotas greičio fotomatuokliu, – sakė „Argus“ atstovas.Ši įmonė nefiksuoja, kada ir kokiame automobilyje buvo įjungti švyturėliai. „Yra parengtos instrukcijos, vairuotojai turi jų laikytis, stebėjimo nėra“, – sakė S.Tulevičius.

Saugos tarnyboje „Argus“ gautas baudas darbuotojai taip pat moka iš savo kišenės. „Gaila, kad kartais pasitaiko nesupratingų policininkų. Būna, kad mūsų darbuotoją stabdo, kai jis greitį viršija, tarkim, 20 km/h. Aišku, mūsų darbuotojas neturi teisės to daryti, bet jei skuba į objektą, pareigūnai galėtų ir suprasti – gal kitą kartą skubės į jo namus“, – sakė pavardės nenorėjęs minėti „Argus“ greitojo reagavimo grupės atstovas Alvydas.

Jo teigimu, kiti eismo dalyviai vis dažniau praleidžia saugos tarnybos automobilius.

„Mes stebime savo darbuotojus: kur jie yra, kur važiuoja, ar švyturėliai įjungti. Tikriname, ar prieš įjungiant švyturėlius buvo iškvietimas. Taigi be reikalo švyturėlių jie nejungia, o jei įjungia – rašo pasiaiškinimus. KET pažeidimų netoleruojame, darbuotojai baudas moka patys. Visgi reikia pripažinti, kad šiandien esam kelių chuliganai“, – sakė saugos tarnybos darbuotojas.

Asociacija piktinasi

Apsaugos paslaugas siūlo ir pati policija. Tačiau akcijos metu pareigūnai savo ekipažų netikrins. „Yra vidinis patikrinimas, tikriname bendra tvarka, kaip vieną iš policijos veiklų. Akcijos tikslas tikrinti ne policijos automobilius, o tik privačių saugos tarnybų“, – sakė Policijos departamento atstovas V.Velička.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos (LADA) prezidentas Olegas Sitnikovas piktinosi nelygia konkurencija. Mat apsaugos darbuotojai gali naudoti tik pirmumo nesuteikiančius geltonus švyturėlius, o policijos apsaugininkai – ir „mėlynuosius“.

„Kitose šalyse to nėra, policija apsaugos paslaugų neteikia. Tai sudaro nepatogumų. Vyksta pokalbiai, derybos, kaip tai suvienodinti. Yra visokių planų, minčių – ar leisti apsaugininkams naudoti mėlynus švyturėlius, ar „atimti“ juos iš policijos. Bet kol kas nieko konkretaus“, – sakė LADA prezidentas. Jis pastebėjo, kad pagrindinis geltonųjų švyturėlių privalumas – tai, kad šie automobiliai gali stovėti draudžiamose vietose, jei tai nekelia pavojaus eismui, tiesa, tuomet švyturėliai turi būti įjungti.

Neatitinka reikalavimų

LADA specialistas Vilius Stanevičius „15min“ teigė, kad Lietuvos specialiųjų tarnybų naudojami švyturėliai ir sirenos neatitinka reikalavimų. „Baisu, kas ten uždėta. Standartų neatitinka niekas, nes šie kvailai surašyti. Pavyzdžiui, nurodyta, kad apšvieta negali viršyti 25 liuksų, o tai tokia šviesa kaip degtuko. Kaip jie leidimus gauna, yra visiška mistika. Faktiškai jie gali vieni kitus bausti. Sutvarkyti viso to neišeina – nėra specialistų“, – sakė V.Stanevičius.

LADA specialisto teigimu, atlikus bandymus paaiškėjo, kad tiems automobiliams, kurie neatitinka techninių reikalavimų, kelyje pasitaikė kelios dešimtys kliūčių, o tiems, kurie atitinka, vos viena.

Apsaugos įmonėse žiemoja statybininkai

Jolita ŽVIRBLYTĖ

Dėl emigracijos ypač nukentėjo apsaugos paslaugas teikiančios bendrovės – jų darbuotojai per metus pasikeičia 100 procentų. O naujokų nepatyrimas įmonei gali kainuoti ir pinigų, ir reputaciją.

Anot apsaugos tarnybų vadovų, norinčiųjų dirbti apsaugininkais nemažėja, tačiau ilgiau čia išlieka tik ištvermingiausi. Pagrindinė problema – daugelis jaunų žmonių ateina pabandyti šio darbo neįvertindami savo charakterio ir netinkamai suvokdami veiklos pobūdį. O dėl darbo jėgos stygiaus žmonės į apsaugos tarnybas priimami nekeliant jiems ypatingų reikalavimų.

Todėl šiame darbe vyksta itin didelė apsaugininkų migracija. Apie juos visuomenėje vyrauja kelios skirtingos nuomonės. Vieniems apsaugos darbuotojai vis dar kelia pasitikėjimą, kiti jų jau bijo dėl nesugebėjimo adekvačiai spręsti konfliktinių situacijų, treti mano, kad apsaugininkų darbo specifika pernelyg įžūli. Daug kas tiesiog nepasitiki jų teikiamų paslaugų kokybe. Priežastys – per silpna šių darbuotojų fizinė išvaizda, kūdikiškas veidas.

Darbas apsaugos tarnyboje – jau ne pasididžiavimas, o galimybė užsidirbti studentams, prisidėti prie algos kitur dirbantiems asmenims ir pajamų šaltinis niekur kitur įsidarbinti negalintiems žmonėms.

Sezoninis darbas

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas LŽ sakė, kad apsaugininkų darbas jau tapo sezoninis. „Kai žiemą statybose nėra darbo, dauguma statybininkų „sulenda peržiemoti“ į apsaugą. Kita grupė apsaugos darbuotojų – žmonės, norintys papildomai užsidirbti. Apsaugininkais taip pat dirba studentai, nes jiems tai labai patogu. Vis dažniau šį darbą renkasi moterys ir vyresnio amžiaus vyrai“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, išklausę specialius kursus žmonės gauna apsaugos darbuotojo pažymėjimus ir tampa visų apsaugos sričių specialistais. O taip neturėtų būti. Šiuo metu Lietuvoje, anot pašnekovo, apsaugos darbo sistema nėra tobula, ją reikia keisti, pritaikyti kitų šalių patirtį.

„Jau susitarėme su Didžiosios Britanijos saugos tarnybų vadovais, kad jie mums duos savo programą. Pažiūrėsime, kaip britai sprendžia šias problemas. Pas mus – baigei kursus, ir gali būti tiek sargu, tiek aukščiausio lygio asmens sargybiniu. Užsienyje yra kitaip: ten žmogus, išklausęs sargo kursus, gali visą gyvenimą juo ir dirbti, saugoti asmenį jam niekas ir nepatikės. Jeigu jis nori, pats mokosi, investuoja į tai, pasiekia aukštesnį lygį ir daugiau uždirba. Yra motyvacija kilti karjeros laiptais net ir tokioje darbo srityje kaip apsauga“, – aiškino O.Sitnikovas.

Anot jo, į tolesnę apsaugininkų kvalifikaciją turėtų investuoti ir pačios apsaugos tarnybos, tačiau taip nėra dėl vienintelės priežasties – apsaugos paslaugų pirkėjams labiausiai rūpi jų pigumas, o investuojant į paslaugų kokybę padidėtų ir kaina. Kol patys užsakovai nereikalauja, tol apsaugos bendrovės papildomų finansų apsaugininkų kvalifikacijai kelti ir neskiria, nes aišku, kad darbuotojas gal nepraėjus nė metams paliks tarnybą.

Maža alga nemotyvuoja

Anot UAB „Apsaugos komanda“ generalinio direktoriaus Juliaus Adomaičio, tiek privatiems, tiek verslo klientams renkantis apsaugos tarnybas šiuo metu galioja vienintelis kriterijus – pinigai. „Kur kas labiau atsižvelgiama į paslaugos kainą, o ne į jos kokybę ar net apsaugos tarnybos vardą. Taip vaikantis mažesnės kainos patenkama į ne idealiai teikiamų paslaugų gniaužtus“, – LŽ tvirtino J.Adomaitis.

Bendrovės vadovui labiausiai nerimą kelia sąmyšis darbo rinkoje, nes įmonėje sukaupta statistika rodo, kad praėjusiais metais darbuotojai pasikeitė beveik 100 procentų. „Ir taip yra visose apsaugos tarnybose. Žiūrint atidžiau matyti, jog 90 proc. migravusių žmonių dirbo tik iki 3 mėnesių“, – teigė jis.

Pasak O.Sitnikovo, apsaugininkai uždirba tik 900-1500 litų per mėnesį, ir tai pagrindinė priežastis, kodėl vyrai tokiame darbe ilgiau neužsibūna.

Pirmenybė – santūriems

„Labai svarbi apsaugos darbuotojo savybė – santūrumas. Pirmas dalykas, kurį apsaugininkas turi įsisąmoninti, yra tai, kad jis privalo ieškoti galimybių neutralizuoti konfliktą nenaudodamas jėgos. Tam reikalingas santūrumas, nes karštakošis peštukas pirma šoka mosuoti kumščiais, o tik paskui aiškintis. Didelę dalį apsaugininkų mokymų užima psichologinis jų parengimas. Jei matome, jog žmogus konfliktiškas ir nedaro išvadų, negalime leisti, kad mūsų įmonė taptų kumščių mankštos poligonu“, – pasakojo J.Adomaitis.

Skiriant apsaugininkui darbo vietą, anot pašnekovo, stengiamasi atsižvelgti į jo charakterio savybes, temperamentą. „Daug rečiau tapti apsaugos darbuotojomis apsisprendžia moterys. Joms taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir vyrams. Moterų santykis, lyginant su vyrų, panašus kaip armijoje ar policijoje, siekia 5-6 proc. visų darbuotojų. Tai susiję ir su režimu, nes tenka dirbti naktimis. O moterys vis dėlto labiau yra namų sergėtojos, be to, jos ne visada linkusios veltis į aršius konfliktus. Dažniau dirba ten, kur reikia prižiūrėti, o ne tramdyti“, – sakė jis.

Apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas O.Sitnikovas mano, kad apsaugininkės moters ir apsaugininko vyro kompleksinis darbas galėtų išgelbėti dabartinę situaciją, o taikant užsienio šalių patirtį ir motyvuojant žmones, apsaugos darbo sistema šalyje greitai atsitiestų.
 
 Nr. 44 (11976), 2008 vasario 25 d.
© „Lietuvos žinios“ 

Modernizacija per prievartą

Gintautas DegutisMilžiniška darbuotojų kaita verčia įmones vis daugiau investuoti į technologijas, kurios atstotų darbuotojus. Dėl to rankas trina šias technologijas kuriančios įmonės.

Anot parduotuvių apsaugos sistemas kuriančios bendrovės „Neto Baltic“ vadovo Vaidoto Bielinio, Europoje į parduotuvių apsaugą pernai investuota apie 7,8 mlrd. eurų (beveik 27 mlrd. litų), iš jų tik trečdalis (apie 8,6 mlrd. litų) skirta technologijoms, o likusi dalis (18,2 mlrd. litų) – apsaugos darbuotojams samdyti.

Tai, matyt, nelabai padėjo, nes pasaulinio prekybos nuostolių tyrimo duomenimis, Europos prekybininkai dėl vagysčių 2007 m. vis tiek patyrė 29,2 mlrd. eurų (per 100 mlrd. litų) nuostolių.
Vien tik Baltijos šalių prekybininkai į apsaugą investavo 34 mln. eurų (117 mln. litų), o patyrė 207 mln. eurų (714 mln. litų) nuostolių.
Bendrovės „Maxima LT“ regiono apsaugos vadovas Marius Šimas į raginimus investuoti reagavo gana skeptiškai. „Sutinku, kad apsaugos priemonės palengvina gyvenimą, bet kas iš tų technologijų, jei nebus kam jų prižiūrėti? Pavyzdžiui, visas „Maximos bazėje“ esančias kameras prižiūri tik vienas darbuotojas. Be to, pas mus apsaugos darbuotojų kaita siekia net 90 proc. Tų žmonių, kuriuos dabar turime, neapsimoka mokyti, nes vasarą jie išvažiuos į Airiją“, – niūrias perspektyvas dėstė M.Šimas. Tokią didžiulę darbuotojų kaitą galima paaiškinti menkais atlyginimais. Vidutinis „Maximos“ apsaugininkų atlyginimas, pasak M.Šimo, siekia vos apie 1300 litų – tai gerokai mažiau nei šalies vidurkis (apie 1800 litų).
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas taip pat pripažino, kad darbuotojų trūkumas ir kompetencijos problema itin opi. „Išklausęs 52 valandų kursą asmuo tampa diplomuotu apsaugos darbuotoju – specialistu“, – ironizavo jis.

© 2007 „Vilniaus diena“

Jungtinės Karalystės apsaugos darbuotojų mokymo ekspertai talkins Lietuvai

Vilma OKUNEVIČIŪTĖ

Sausio 31 d., ketvirtadienį, Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas aktualius bendradarbiavimo klausimus aptarė su Jungtinės Karalystės apsaugos ekspertais.

Į susitikimą atvyko Jungtinės Karalystės tarptautinio mokymo centro (EDEXCEL) direktorė Sallyann Baldry, ir tarptautinių ryšių direktorė Jenny Yau, pagrindinis apsaugos darbuotojų rengimo programos kūrėjas Heyrick Bond Gunning (AKONA), mokymų pagal šią programą organizatorius Steve Ashley, apsaugos kompanijos Centre Circle direktorius John Little.
Susirinkusiuosius ambasadoje pasveikino ir saugos darbo specifika Lietuvoje bei Britanijoje domėjosi Jo Ekscelencija Vygaudas Ušackas.

ietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas kolegoms anglams pristatė asociacijos misiją, uždavinius, jų įgyvendinimo priemones.
Vykusio susitikimo tikslas, pasak asociacijos prezidento Olego Sitnikovo, – sutarti dėl principinių bendradarbiavimo nuostatų bei įtraukti Jungtinės Karalystės ekspertus į Lietuvos Nacionalinės apsaugos darbuotojų mokymo programos kūrimą bei akreditavimą.

„Norime pasiekti, – kalbėjo O. Sitnikovas, – kad Lietuvos apsaugos darbuotojų mokymo programa būtų kuo efektyvesnė“. Anot asociacijos prezidento, Lietuvoje šiuo metu galiojanti programa nėra tokia, pagal kurią galima būtų parengti tinkamai savo darbą atliekantį apsaugos darbuotoją. „Apsaugos darbuotojai Lietuvoje mokosi pagal nepakankamos trukmės programą, todėl vykdant svarbias užduotis (saugant privačias ir strategiškai svarbias įmones, teikiant inkasavimo paslaugas) jiems dažnai trūksta kompetencijos, – sakė asociacijos prezidentas. – Į apsaugos darbuotojų kvalifikaciją reikėtų pasižiūrėti rimčiau, nes šios specialybės atstovai susiję ne tik su galimu turto praradimu, bet ir su komercine paslaptimi, ginklo naudojimu, žmogaus teisėmis, – vardijo O. Sitnikovas. – Tai ir pavojinga, ir sudėtinga specialybė“.

Asociacijos prezidentas susitikimo rezultatais liko patenkintas. „Kolegos anglai mūsų mintis išklausė, suprato, ko mes norime, ir sutiko padėti. Mes išsiversime jų programas, taip pat jiems pristatysime savo, atrinksime, kas geriausia, ir bandysime rasti optimaliausią variantą“. Kuriant naują programą, anot O. Sitnikovo, talkininkaus teisėsaugos atstovai bei kitų apsaugos tarnybų specialistai.

Bendrauja (iš kairės): pagrindinis apsaugos darbuotojų rengimo programos kūrėjas Heyrick Bond Gunning (AKONA), Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas, „Ara Security company“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Gutas bei Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas.

„Ši iniciatyva – gerinti apsaugos sistemą Lietuvoje, pasirūpinti, kad apsaugos darbuotojai ten teiktų geresnes paslaugas, – labai sveikintina, – sakė susitikime dalyvavęs saugos tarnybos „Ara Security company“ direktorius Osvaldas Gavėnas. – Džiugu, kad anglai suprato, kokios pagalbos iš jų tikimės. Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija gaus anglų parengtą programą, o specialistai Lietuvoje, ją išanalizavę, konsultuodamiesi ir bendradarbiaudami su britų ekspertais, parengs naują“.
„Į susitikimą stengėmės pakviesti geriausius specialistus, – sakė saugos tarnybos „Ara Security company“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Gutas, saugos srityje Anglijoje dirbantis jau dešimt metų. – Mes, „Ara Security company“ darbuotojai, puikiai juos žinome, nes mokėmės pagal jų parengtą programą ir esame gavę aukščiausios kvalifikacijos diplomus. Džiugu, kad tai, kas geriausia, bus mėginama pritaikyti ir Lietuvoje.

Susitikimo metu sutarta dėl Jungtinės Karalystės apsaugos ekspertų ir Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos bendradarbiavimo nuostatų.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija dėkoja ambasadoriui Vygaudui Ušackui už palaikymą ir paramą organizuojant susitikimą.

Londono Žinios
2008.02.05, Nr.5 (138)
www.londonozinios.com

Asociacijos bendradarbiavimas su britų apsaugos specialistais

Imtasi spręsti saugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo problemą

Sausio 31 d. LR ambasados patalpose Londone Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas ir  Jungtinės Karalystės licencijavimo skyriaus (SIA) bei mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursus rengiančių organizacijų Edexcel ir Akona atstovai susitarė dėl bendradarbiavimo rengiant ir vykdant apsaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas Lietuvoje.

Šiuo metu Lietuvoje apsaugos darbuotojai baigę privalomą 52 val. trukmės programą atlieka daug skirtingų funkcijų, dėl to pasitaiko atvejų, kai neužtenka kvalifikacijos atlikti darbą profesionaliai. Tai rizikinga specialybė, susijusi ne tik su galimu turto praradimu, bet ir su komercine paslaptimi, žmogaus gyvybe, ginklo naudojimu, žmogaus teisėmis, psichologijos pagrindų žinojimu.

Darbo sudėtingumas reikalauja nuolatinio kvalifikacijos kėlimo, kuris šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuotas. Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija ėmėsi iniciatyvos spręsti ši problemą.

Asociacija siekia suvienyti Lietuvos saugos tarnybų specialistų bei užsienio ekspertų pajėgas, kuriant efektyvią  nacionalinę saugos darbuotojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, – pabrėžė Olegas Sitnikovas.

Padėkos:

Jo Ekselencijai Ambasadoriui  Jungtinėje Karalystėje Vygaudui Ušackui – už idėjos palaikymą politiniame lygmenyje.
 
Jungtinės Karalystės licencijavimo skyriaus SIA bei mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursus rengiančių organizacijų EDEXCEL atstovams –  Sallyann Baldry ir Jenny Yau
Mokymo organizacijoms:
AKONA –  Heyrick Bond Gunning ir Steve Ashley
CENTRE CIRCLE –  John Little ir Martin Rowden – už idėjos palaikymą.

Saugos tarnybos Jungtinėje Karalystėje – ARA SECURITY COMPANY – direktoriui Osvaldui Gavėnui ir direktoriaus pavaduotojui Mindaugui Gutui – už gerosios patirties sklaidą.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos partneriams – saugos tarnyboms, verslininkams
Lietuvos akademinės bendruomenės atstovams.

LIETUVOS APSAUGOS DARBUOTOJŲ ASOCIACIJA

WALTHER PP – klasika nesensta

Pirmasis mano įsigytas ginklas buvo WaltherPP. Pastarasis buvo pagamintas Rytų Vokietijoje po antrojo pasaulinio karo ir buvo paplitęs tarp STASI pareigūnų. Tai mažas ir patogus ginklas, puikus slaptam nešiojimuisi ir labai taiklus. Kartą bandžiau šaudyti juo iš 50 m atstumo į krūtinės figūrą-visos kulkos kliudė taikinį.

„Valteriuko“ gimimas

 Prieš pradedant samprotauti apie ginklo savybes, verta paminėti jo kūrėją.
 1886 m. Karlas Valteris (Carl Walther) pradėjo savo verslą, kuris ilgainiui išaugo iki Walther gamyklos. Pradžia buvo labai sunki: jis teturėjo pedalais varomas primityvias stakles ir padėjėją, kurio padedamas sukonstravo savo pirmąjį medžioklinį ginklą. Tada jis buvo 28- nerių.
 Didžiausią dėmesį Valteris skyrė pusiau automatiniams pistoletams. Tuo metu tai dar buvo neužkariauta sritis. Vėliau, 1908 m.,  padedamas sūnų, jis sukonstravo ir pristatė savo pirmąjį pistoletą- „Walther Modell 1, Kaliber 6,35 mm“ , po kurio sekė kiti keturi modeliai.
 Prasidėjęs Pirmasis Pasaulinis karas  palietė ir „Walther“ gamyklą. Išaugo darbininkų skaičius.
Karlas Valteris mirė 1915 metais. Jo verslą pilnai perėmė jo sūnūs-   Frizas, Georgas ir Hancas.
Walther kompanijos verslas klestėjo. Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų išleisti keli pistoletų modeliai, kurie tapo klasika pistoletų gamybos srityje. Walther kompanija pirmoji pagamino pistoletą su dvejopo veikimo gaiduku. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui gamykloje dirbo apie 2000 darbininkų.
Pirmasis „Walther“ pistoletas su dvejopo veikimo gaiduku gimė 1929 metais ir oficialiai buvo pavadintas „WaltherPP“ (Polizeipistole). 1931 metais sekė kitas, dar kompaktiškesnis modeliukas- „Walther PPK“ (Polizeipistole Kriminal). Jo dėtuvė talpino vienu šoviniu mažiau, vamzdis buvo trumpesnis. Tai puikus ginklas paslėptam nešiojimuisi. Jį turėjo ir Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris. Pistoletais „WaltherPP“ buvo ginkluoti Nacių partijos oficialūs asmenys, karo lakūnai, karo policija.
Po Antrojo Pasaulinio karo Frizas Valteris įsigudrino, su mažu lagaminėliu rankose, pasprukti į Vakarų Vokietiją. Lagaminėlis buvo pilnas brėžinių. Netrukus Frizas atgaivino verslą ir sėkmingai jį tęsė. Produkcijos asortimentas išsiplėtė. Buvo gaminami sportiniai, tame tarpe ir pneumatiniai, ginklai. Buvo parduota licencija Prancūzijos gamintojai „Manhurin“, kuri nuo 1952 metų pagamino seriją PP ir PPK „Valterių“. Prancūzai iš ties stropiai laikėsi standartų. Kartą teko proga turėti rankose ir „Manhurin“ ir „Walther“ gamybos PP pistoletus. Sukeitus abiejų spynas vietomis jos puikiai tiko!
Fricas Valteris mirė 1966 metais.

Walther PP

Ginklo charakteris

 Pirmieji du žodžiai, kuriuos išgirsti iš žmogaus, pirmą kartą paėmusio į rankas „Valterį“ yra šie: pirma- jis gražus, antra- patogus. Taip, iš tiesų tuo laikotarpiu pistoleto dizainas atrodė moderniai. „Valteris“ tikrai pasistengė ir sukūrė savitą „veidą“.
 PP ir PPK buvo gaminami dviejų kalibrų- 7,65 mm ir 9 mm. Pirmasis „WaltherPP“ buvo pritaikytas  7,65 mm šoviniams, kurio dėtuvė talpino 8 šovinius. Į PPK modelio dėtuvę tilpo 7 šoviniai. Šaudant šio kalibro „Valteriais“ juntama gana švelni atatranka. To negali sakyti apie 9 mm modelius. Pastarųjų atatrankos jėga juntamai didesnė, net atrodo, kad šis ginklas „muša“ skaudžiau, nei 9×19 kalibro pistoletai, kurių vamzdžiai šūvio metu pasislenka atgal ir kiek sušvelnina atatrankos jėgą. Nepaisant to, pistoletas taiklus ir veikia patikimai. Užsikirtimai dėl pistoleto kaltės- labai retas reiškinys.
 Ginklas nereikalauja labai kruopščios priežiūros. Konstrukcijos paprastumas pasiteisino ir šiame pistolete. Vokiečiai paprastai mėgsta precizišką mechaniką ir dažnai gamina ginklų mechanizmus labai tiksliai. Kai tarp judančių detalių maži tarpeliai, papuolus smėliuko mechanizmai kertasi. „Valterio“ spynos kreipiančiosios gana trumpos ir nėra labai preciziškai suleistos su rėmu, tai ir lemia patikimumą šaudant, nes minimalus laisvumas padeda detalėms laisvai judėti, net kai ginklas šiek tiek užterštas.
 Priminsiu, kad būtent šis pistoletas yra pirmasis dvejopo veikimo (DA- double action) pistoletas pasaulyje.
 Kaip ir visi populiarūs ir patikimi modeliai, šis ginklas, ar jo konstrukcija,  buvo gausiai kopijuojamas pasaulyje.

„Valterio“ broliukai ir pusbroliukai

 Po Antrojo Pasaulinio karo pasirodė gausus asortimentas įvairių gamintojų pistoletų, kurių forma ir konstrukcija labai priminė „WaltherPP“. Po karo pradėti gaminti panašūs modeliai- pistoletas „Makarov“ ir CZ50. Kopijos pavyko puikiai, šie ginklai patikimumu nenusileido „Valteriui“. Beveik tuo pat metu, kai gimė „Valteris“,  pasirodė „Mauser HSC“ ir „Sauer 38H“ pistoletai, kurie laikomi sėkmingais savo klasės ginklais. „Sauer“ pistoletai buvo nebegaminami karo pabaigoje, tačiau vėlia atgimė, kaip  SIG P230 ir SIG P232.
 „Zigus“ galima pamatyti Lietuvos Ginklų Fondo parduotuvėje. Originalius, iki Antrojo pasaulinio karo gamintus „Walther PP ir PPK galima išvysti Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune. Jais buvo ginkluota Lietuvos kariuomenė iki 1935 metų, kai visą pistoletų arsenalą pakeitė standartinis ginklas- „Browning HP“.


Straipsnio autorius: Ernestas Kuckailis

Apsaugos darbuotojams atsiprašyti neįprasta

Mantas Tonkūnas

Dėl apsaugos darbuotojų elgesio prekybos centre ir nekaltas žmogus gali pasijusti vagimi. Tuo neseniai įsitikino Alzheimerio liga sergantis kaunietis.

Bijo eiti į parduotuvę

Šilainiuose gyvenantis 59 metų Aleksejus ir penkiais metais jaunesnė Genovaitė Kalmikovai iki šiol buvo nuolatiniai parduotuvės „Super Netto“ pirkėjai.
Tačiau po paskutinio konflikto su parduotuvės apsaugos darbuotojais sutuoktiniai nebenori į ją sugrįžti. G.Kalmikova pasakojo, jog yra priversta taupyti, kad galėtų nupirkti vaistų Alzheimerio liga sergančiam vyrui.
Sutuoktiniai pasakojo, kad į parduotuvę jie visada eidavo kartu – žmona rinkdavosi prekes, o vyras būdavo šalia jos.
Prieš pat Kalėdas sutuoktiniai vėl užsuko į parduotuvę. Atėjusi prie kasos susimokėti už prekes, moteris vyro paprašė, kad šis paėjėtų į priekį ir luktelėtų. Po kelių minučių G.Kalmikovienė išgirdo, kaip Aleksejų viena darbuotoja kviečia eiti į apsaugos darbuotojų kambariuką.

Pribloškė įžūlus elgesys

„Paprašiau jos luktelėti, kol baigsiu mokėti už prekes. Tuomet vyras, išsigandęs ir nesuprasdamas, kas aplinkui vyksta, stovėjo ir laukė. Kai susimokėjome už prekes, apsaugos darbuotoja pasakė, kad nori patikrinti vyrą, ar šis neapsivogė. Paklausiau, ar stebėjimo kameros ką nors užfiksavo? Darbuotoja atšovė, kad toks jos darbas“, – guodėsi moteris.
Ji prasitarė, kad iš pradžių išsigandusi, jog invalidumą turintis vyras galėjo ką nors netyčia paimti ir užmiršti. Tačiau kaunietę pribloškė apsaugos darbuotojos elgesys. Ji nekreipė jokio dėmesio į jo sveikatos būklę.
„Paaiškinau, kad neleisiu vieno vyro apžiūrėti specialiame kambaryje. Jis liks su manimi, nes turi pirmą invalidumo grupę ir esu už jį atsakinga. Tuomet sutuoktiniui liepė išversti visas kišenes. Jas apžiūrėjusi ir nieko neradusi darbuotoja atsigręžė į mane ir įžūliai išrėžė: „O dabar tu rodyk kišenes.“ Kai ir pas mane nieko nerado, apsaugininkė neatsiprašė, atkirsdama, kad toks jos darbas“, – stebėjosi G.Kalmikovienė.

Aplinkybes žadėjo išsiaiškinti

Pasak moters, šią istoriją būtų greitai užmiršusi, jei ne jautri vyro reakcija. Jis visą kelią eidamas iki namų kartojo: „Aš ne vagis.“ Prie namų G.Kalmikovienės pažįstama, mačiusi įvykį parduotuvėje, dar paklausė, ar jos vyras tikrai neapsivogė. „Tuomet neišlaikiau, ašaros pradėjo byrėti. Iki namų ėjau verkdama“, – nuoskaudas prisiminė moteris.
Vėliau pakalbėjusi su kaimynais ir pažįstamais ji išgirdo, kad yra ne vienintelė šioje parduotuvėje nukentėjusi nuo nepagarbaus darbuotojų elgesio. „Iš aplinkinių girdėjau daugybę nusiskundimų“, – tikino G.Kalmikovienė.
„Super Netto“ prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė teigė, kad parduotuves saugo ne jų darbuotojai, o pasamdyta apsaugos bendrovė. Ji negalėjo garantuoti, kad su pirkėjais visuomet elgiamasi mandagiai, tačiau šį įvykį žadėjo išsiaiškinti.
„Apsaugos darbuotojai tikriausiai elgėsi pagal taisykles, bet žiūrint iš žmogiškosios pusės, turėjo atsiprašyti žmogaus, jei jis nieko nepavogė“, – tikino R.Juodkienė.

Specialisto komentaras

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas pripažįsta, kad mūsų šalyje apsaugininkams trūksta psichologinio pasirengimo, neugdomi bendravimo įgūdžiai. Dėl to dažnai kyla konfliktai.

– Ar apsaugos darbuotojai turi etikos taisykles, kaip jie turėtų bendrauti su žmonėmis?
– Yra įstatymai, reglamentuojantys apsaugos darbuotojų darbą. Deja, niekas jų nesilaiko. Dėl didelės darbuotojų kaitos apsaugos darbuotojais dirba bene visi, kurie tik nori. Asmens ir turto saugos įstatymas reglamentuoja apsaugos darbuotojų darbą. Jame parašytos darbuotojų teisės ir pareigos, bet nieko neužsiminta apie etiką. Apsaugos darbuotojai privalo baigti specialius kursus. Deja, to nepakanka.

– Kodėl niekas apsaugininkų nemoko mandagaus ir etiško elgesio?
– Apsaugos darbuotojus turėtų parengti psichologai. Jie ir išmokytų elgtis su žmonėmis. Tenka pripažinti, kad dabar privalomuose kursuose rengiami tik sargai. Apsaugininkus reikėtų skirstyti į grupes: dirbančius su žmonėmis, saugančius objektus, budinčius reagavimo ekipažuose ar teikiančius inkasatorių paslaugas.

– Kodėl žmonės dirba apsaugos bendrovėse?
– Dalis jų šį darbą pasirenka dėl uniformos. Kažkada vaikystėje jie galbūt buvo skriaudžiami, todėl uniforma suteikia savitos stiprybės. Kiti ateina dėl to, kad jų tėvai buvo policininkai ar kariškiai. Atranka gana paviršutiniška, nes išduodant ginklus užtenka, kad darbuotojas yra psichiškai sveikas, nėra priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų.

– Kokie reikalavimai apsaugininkams taikomos kitose Europos valstybėse?
– Kai kuriose valstybėse šie reikalavimai yra labai griežti. Jei kandidatas neišlaiko psichologinio testo, niekas jam neleis dirbti su žmonėmis. Užsienyje apsaugos darbuotojai yra skirstomi į kategorijas. Vieni gali bendrauti su žmonėmis, kiti atlieka kitus darbus: stebi kameras, stovi prie durų. Lietuvoje apsaugininkai tarsi visų galų specialistai. Tačiau padėtis greitai turėtų keistis. Apsaugos bendrovės privalo suprasti, kad blogi darbuotojai kenkia jų reputacijai. Šioje rinkoje išliks bendrovės, teikiančios kokybiškas paslaugas. Kai kurių mūsų šalies firmų darbuotojai ir dabar stažuojasi užsienyje.

2008.01.07, Nr.4 (18365)
Kauno diena