Gediminas STANIŠAUSKAS
Inkasatorių apiplėšimas Vilniuje nenustebino saugos ekspertų. Jie mano, kad apsaugos tarnybos skiria per mažai lėšų darbuotojų pratyboms.
Aptaria apiplėšimą
Kurtinantys šūviai rūsyje, instruktoriaus komandos ir pokalbiai apie Vilniuje ką tik pagrobtus pusantro milijono litų.
Taip vakar laiką leido saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojai kauniečiai.
„Žemiau nuleisk ginklą, labiau pritūpk“, – apsaugininkams šaudykloje, įsikūrusioje Draugystės gatvėje, patarinėjo instruktorius Olegas Sitnikovas.
Kartą per mėnesį „Jungties“ apsaugininkai lavina šaudymo įgūdžius.
„Pratybos skirtos maždaug 110 apsaugos darbuotojų, kurie dirba ginkluoti“, – aiškino „Jungties“ direktorius Evaldas Piraitis. Direktorius vakar irgi stebėjo pavaldinių taiklumą.
E.Piraičio nenustebino Vilniaus pakraštyje įvykęs „Falck Security“ inkasatorių apiplėšimas. „Greičiausiai buvo nusižengta inkasacijos taisyklėms“, – įsitikinęs direktorius.
Sekmadienį trys užpuolikai apšaudė ir kartu su vairuotoju pagrobė „Falck Security“ automobilį „VW Transporter“. Automobilio vairuotojas ginklo neturėjo. Jo kolega, įėjęs į parduotuvę „Maxima“ paimti pinigų, buvo ginkluotas.
Pagrobtas inkasatorių mikroautobusas, kurio priekinis stiklas peršautas, buvo rastas pusantro kilometro nuo užpuolimo vietos.
Vienas negali apsiginti
Pasak E.Piraičio, paprastai, be vairuotojo, inkasaciją atlieka du apsaugininkai – vienas neša pinigus, o kitas būna pasirengęs atremti galimus užpuolikus.
„Jei apsaugininkas vienas, jis negali išsitraukti ginklo – juk rankose neša pinigus“, – žino E.Piraitis.
Po apiplėšimo „Falck Security“ pažadėjo skirti 150 tūkstančių litų premiją tam, kas padės sugrąžinti prarastus 1,5 milijono litų.
„Anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti“, – vakar šaudyklos laukiamajame kalbėjosi „Jungties“ apsaugininkai.
Atsisakydavo rengti mokymus
Tarptautinį kovinės parengties instruktoriaus sertifikatą turintis O.Sitnikovas neabejoja, kad „Falck Security“ inkasatorių apiplėšimas – saugos tarnybų vadovų požiūrio į mokymus pasekmė.
„Tarnybų taupumas atsisuko prieš jas pačias. Personalui rengiamos tik minimalios pratybos, žmonės nepasirengę veikti ekstremaliomis situacijomis“, – teigė O.Sitnikovas.
Jis aštuonerius metus dirbo greitojo reagavimo būrio „Aras“ kovinės parengties instruktoriumi.
„Įstatymuose privaloma 52 valandų parengties programa suteikia tik minimalių žinių ir praktikos“, – aiškino O.Sitnikovas.
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas O.Sitnikovas sakė ne kartą saugos tarnyboms siūlęs pratybų programas, bet jų atstovai atsisakydavę investuoti į darbuotojų mokymus.
Galėjo turėti bendrininkų
O.Sitnikovas pastebėjo, kad „Falck Security“ Kauno padalinys dažniau nei kiti rengia šaudymo pratybas – inkasacijos ir apsaugos ekipažų darbuotojai akies taiklumą lavina ne mažiau kaip du kartus per mėnesį.
O.Sitnikovą nustebino, kad „Falck Security“ Vilniaus padalinio apsaugininkai iš įvairių bendrovių surinktus pinigus laikė tuščioje bananų dėžėje ir į banką vežė nešarvuotu automobiliu. „Jungties“ vadovas E.Piraitis neatmetė prielaidos, kad konkurentų saugos tarnyba budrumą prarado dėl turimo inkasacijos paslaugų monopolio.
„Nėra gerai, kai inkasacijos verslas sukoncentruotas vienose rankose“, – pastebėjo E.Piraitis.
O.Sitnikovas spėja, kad „Falck Security“ inkasatorius apiplėšę grobikai galėjo turėti bendrininkų šioje saugos tarnyboje.
„Nežinant, kad inkasatoriai nėra ginkluoti, o automobilis nešarvuotas, neįmanoma įvykdyti tokio masto nusikaltimo“, – įsitikinęs O.Sitnikovas.
Lietuvoje saugos darbuotojai uždirba maždaug 800-1300 litų per mėnesį. Nedidelis atlyginimas taip pat gali paskatinti tapti plėšikų bendrininkais.
Dešimt įžūliausių apiplėšimų:
1995 metų rugsėjis. „Hermio“ banko Šiaulių filiale keturi nusikaltėliai pasmaugė apsaugos darbuotoją ir pagrobė 940 tūkstančių litų.
1998 metų birželis. Klientu apsimetęs asmuo pagrasino Lietuvos taupomojo banko Kauno skyriaus darbuotojui ir pagrobė beveik 400 tūkstančių litų.
2000 metų rugpjūtis. Lietuvos žemės ūkio banko Gargždų skyriuje įvykdytas plėšimas, po kurio pasigesta 114 tūkstančių litų. Sulaikytas banko apsaugos darbuotojas, kuris prisipažino apvogęs banką.
2001 metų balandis. Du plėšikai Vilniuje, prie „Maximos“ bazės, užpuolė Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorius ir pagrobė 70 tūkstančių litų. Vienas inkasatorius peršautas, bet liko gyvas.
2001 metai. Vilniuje sulaikyta nusikaltėlių gauja, per pusmetį sostinėje apiplėšusi keturis Lietuvos taupomojo banko skyrius ir iš viso pagrobusi 100 tūkstančių litų.
2003 metų spalis. Priekulėje apvogta „Hansabanko“ pinigų saugykla, iš kurios dingo 124,5 tūkstančio litų. Nusikaltėliai į banko saugyklą pateko išvertę mūrinę rūsio sieną.
2004 metų sausis. Vilniuje apiplėštas „Hansabanko“ Tuskulėnų skyrius. Banke budint vienam „Falck Security“ darbuotojui, pasigesta apie 700 tūkstančių litų.
2004 metų rugpjūtis. Vienas „Ekskomisarų biuro“ darbuotojas kartu su bendru iš Vilniuje veikusio Vokietijos komercinio banko „Vereins und Westbank AG“ skyriaus pagrobė 2,3 milijono litų. Nusikaltimas išaiškintas per 30 valandų.
2004 metų rugsėjis. Visagine apiplėštas „Hansabanko“ skyrius. Iš saugyklos pagrobta apie 430 tūkstančių litų, 5 tūkstančiai eurų ir 12,5 tūkstančio JAV dolerių.
2007 metų spalis. Vilniaus Salininkų gatvėje trys nusikaltėliai įsiveržė į saugos tarnybos „Group 4 Securicor“ grupės, kuriai priklauso bendrovė „Falck Security“, inkasatorių automobilį. Pagrobta apie pusantro milijono litų.
Kauno diena