Paskelbta

Streso pasireiškimas, dažniausi stresą sukeliantys veiksniai, distreso valdymas tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų

Benjaminas Burba, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika
Olegas Sitnikovas, Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija
Dovilė Lankaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinika

Žurnalas Medicinos teorija ir praktika

SANTRAUKA

Reikšminiai žodžiai: stresas, stresą sukeliantis veiksnys, apsaugos darbuotojai, darbo aplinka.
Tyrimo tikslas. Ištirti streso pasireiškimą, dažniausius stresą sukeliančius veiksnius, distreso valdymą tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Darbas atliktas 2011 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija. Tyrime vykdyta anketinė apklausa, naudotas autorių parengtas klausimynas. Tyrime dalyvavo 94 apsaugos darbuotojai. Duomenų analizei naudota SPSS (versija 20.0) kompiuterinė programa.

Tyrimo rezultatai. Stresas – dažnas reiškinys tarp apsaugos darbuotojų, daugiau nei 75 proc. tiriamųjų prisipažįsta jį jaučiantys. Vyraujantys stresoriai, jaučiami tarp daugiau negu 1/4 tiriamųjų: konfliktai darbo vietoje, užpuolimo pavojus, atsakomybė, per mažas darbo užmokestis, darbo vietos praradimo grėsmė ir blogas darbo organizavimas. Net daugiau nei trečdalis respondentų streso metu patiria įtampą, blogą nuotaiką, nerimą ir išsiblaškymą. Tiriamųjų nuomone, dažniausiai (net daugiau nei 75 proc.) sukeliamo streso darbe pasekmė yra pablogėję santykiai darbe, antroje vietoje – sveikatos sutrikimai – pasitaiko tik tarp 25,8 proc. Dažniausi streso įveikos būdai tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų buvo sportas ir muzika.

Išvados. Darbą apsaugos sektoriuje veikia daug stiprių stresą sukeliančių veiksnių.

Medicinos teorija ir praktika – 2_str_14-20pslParsisiųsti

Įvadas

„Stresas darbe – emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus visuma. Ši būsena apibūdinama kaip stiprus susijaudinimas ir didelis nepasitenkinimas, taip pat dažnai kaip jausmas, kad per daug reikalaujama“ (Europos Komisija) [1].

Mokslinį streso sąvokos pagrindimą 1936 m. pateikė  klasikinės streso teorijos kūrėjas Kanados medicinos daktaras Hansas Selje (1907–1982 m.), kuris stresą įvardija kaip tam tikras organizmo reakcijas, nespecifinį atsaką į bet kokį pateiktą reikalavimą. Streso metu visi stresoriai (dirgikliai) reikalauja persitvarkymo ir į juos organizmas reaguoja visu pajėgumu. Stresas mobilizuoja adaptacinius organizmo gebėjimus kilusiai kliūčiai įveikti. Akivaizdu, jog stresas – tai procesas, kurio dinamika yra gyvenimo dinamika. Net ir streso teorijos autorius H. Selje paskutiniuose savo darbuose pripažįsta, kad stresas nėra vien tik negatyvus reiškinys, kaip jis buvo manęs anksčiau, bet būtina gyvų organizmų funkcionavimo sąlyga. Streso neįmanoma išvengti – jį sąlygoja visuomeninio gyvenimo ypatumai bei ekonominio gyvenimo problemos. Jo nuomone, stresas yra žalingas, jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų. Didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, ypač nervų sistemą [2, 3].

Mokslinėje literatūroje streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Kartais ji taikoma grėsmei arba iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. Stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę darbuotojų sveikatai bei saugumui darbe, jų įsitikinimams bei savikontrolei [4]. Streso sąvoka gana populiari šiuolaikiniame moksle, dažnai ją vartojame ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Tuo remiantis buvo padaryta išvada, kad, norint suprasti, kaip stresas veikia atliekamos veiklos efektyvumą, reikia atsižvelgti į individualius motyvacinius ir kognityvinius veiksnius, kurie įsiterpia tarp stresoriaus ir reakcijos (Lazarus, 1998). R. S. Lazarus ir jo kolegos (1984 m.) stresą apibūdina kaip ypatingą asmens ir aplinkos santykį, kuris asmens yra įvertintas kaip apsunkinantis, arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę jo gerovei, ypač pabrėžia, kad įvairūs poveikiai gali nesukelti streso tol, kol pats žmogus neįvertina jo kaip stresoriaus [5]. R. S. Lazarus, apibendrindamas streso tyrimus, siūlo išskirti keturis bendrus visoms streso sampratoms požymius: 1. Išorinį ar vidinį organizmą veikiantį veiksnį: jis dar vadinamas stresoriumi. 2. Įvertinimą – nustatymą, kuris organizmą veikiantis dirgiklis yra jam kenksmingas, o kuris ne. 3. Įveikimo procesą – tai procesas, kurio metu organizmas deda pastangas, siekdamas susidoroti su jį veikiančiu stresiniu dirgikliu. 4. Streso reakciją – tai visuma stresoriaus sukeltų organizmo fiziologinių, psichologinių ir kitų jo sistemų reakcijų į stresorių [6]. Kitas labai svarbus akcentas yra susijęs su tuo, kad stresas R. S. Lazarus teorijoje suprantamas kaip procesas [5]. Atsižvelgiant į minėtus akcentus, stresą galima apibūdinti kaip asmens ir aplinkos ryšį, kuris paties asmens suvokiamas kaip viršijantis turimus išteklius, galimybes ir keliantis grėsmę jo gerovei (Folkmanetal, 1986) [7].

Vėlesniuosiuose streso darbe moksliniuose tyrimuose pirmenybė teikiama transakcinėms streso teorijoms. Šiuo atveju sąvoka „stresas“ apima visumą sąveikaujančių elementų, o ne atskirus elementus, pavyzdžiui, tokius kaip individas ar aplinka (Palmer, Cooper, Thomas, 2001) [8]. Transakcinės streso teorijos stresą apibūdina kaip ypatingą individo ir aplinkos santykį, kuris individo yra vertinamas kaip viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę asmeninei jo gerovei, reikalaujantis papildomų pastangų atkurti pusiausvyrą – o tai sąlygoja streso didėjimą (Clarke, Cooper, 2004). [9] Pagal Boswellą, Olsoną, LePine‘ą, išskiriamos dvi stresų rūšys: teigiami stresai – eustresai, teigiamai veikianti įtempta būsena, ir neigiami stresai – distresai – neigiamai suvokiamas ir dažniausiai blogai veikiantis išgyvenimas [10].

Stresinės reakcijos psichologiniu lygmeniu pasireiškia tam tikromis emocijomis, dažniausiai įvardijamos kaip nerimo, liūdesio, pykčio emocijos (Lazarus, Folkman, 1984) [5]. Kaip teigia I. Mills (1998), stresas yra tam tikras pusiausvyros tarp mūsų pačių ir situacijos, kurioje atsiduriame, sutrikimo pasireiškimas. Jis atsiskleidžia per normalias organizmo funkcijas deformuojantį spaudimą, reikalavimų ir darbų gausą, psichinę įtampą, konfliktus, priklausomybes, nesugebėjimą valdyti emocijų. Kai esame pusiausvyroje su aplinka, jaučiamės esą patenkinti savimi ir kitais, pozityviai vertiname savo pasiekimus ir džiaugiamės gyvenimu. Kai tos pusiausvyros nejaučiame, atsiranda įtampa [11].

Kita grupė streso tyrinėtojų, kurių pagrindiniai atstovai T. H. Holmesas ir R.H. Rahe (2000 m.), atkreipė dėmesį ne į streso reakcijas, bet į streso sukėlėjus. Jie atliko išsamesnę stresorių analizę ir pabandė nustatyti universalius jų vertinimo požymius [12].

R. J. Burke (2001) nurodo pagrindines streso, patiriamo darbe, priežastis: padidėjusi atsakomybė, netinkamas pareigų paskirstymas, smulkmeniška kontrolė, padidėjęs darbo krūvis, baimė prarasti darbą, nesaugumas, blogi santykiai su vadovu ir bendradarbiais, netinkamos pareigos, gresiantis priverstinis nedarbas, neaiškūs darbo tikslai, neturėjimas pakankamai informacijos, vadovo paramos ir pagalbos nebuvimas [13].

Žalingi streso padariniai pasireiškia elgesyje. Atskiro žmogaus elgesys nelabai pastebimas visos organizacijos fone, tačiau dėl nuolatinės įtampos gali pakisti daugelio darbuotojų elgesys ir tarpusavio santykiai. Dėl to mažėja darbo efektyvumas ir kokybė, daugėja pravaikštų, nelaimingų atsitikimų, didėja darbuotojų kaita, nepasitenkinimas darbo sąlygomis bei užduotimis [14]. Kaip teigia A. R. Elagovanas ir J. L. Xie, nepakeliama psichologinė įtampa
darbe gali tapti net savižudybės priežastimi [15].

Dabartiniame moderniame pasaulyje stresas tapo didžiausiu pavojumi sveikatai. Tai parodė Europos Sąjungos šalyse atlikti tyrimai. 2002 m. atliktame tyrime pastebėta, kad stresas darbe yra antra po nugaros skausmų Europos Sąjungoje dažniausiai aptinkama (28 proc. darbuotojų) su darbu susijusi sveikatos problema [6]. Visos streso apraiškos darbinėje aplinkoje negali būti laikomos stresu darbe. Stresą darbe sukelia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, darbo turinys, darbo organizavimas, darbo aplinka, prastas bendradarbiavimas ir kt.

Stresas nėra liga, tačiau ilgalaikis stresas gali sumažinti darbo našumą ir būti blogos sveikatos priežastis [16].

Kita svarbi priežastis nagrinėti stresą yra ekonominė. Užsienio šalyse pradėtos skaičiuoti streso darbe sąnaudos pasirodė pernelyg didelės, kad būtų galima nekreipti į jas dėmesio. Be fizinio ir psichologinio poveikio darbuotojų sveikatai, stresas darbe sukelia dideles sąnaudas organizacijai – tai darbuotojų kaita ir pravaikštos, sumažėjęs darbo efektyvumas, padidėjusi nelaimingų atsitikimų tikimybė, inovacijų trūkumas. Stresas darbe ne tik sukelia sveikatos sutrikimus, neatvykimus ir darbuotojų kaitą, bet ir turi poveikį darbo rezultatams. Mokslininkai apskaičiavo, kad produktyvumo sumažėjimas dėl streso yra vidutiniškai 7,5 karto didesnis nei produktyvumo sumažėjimas dėl neatvykimo į darbą. Nustatyta, kad depresiškų darbuotojų darbo rezultatai septynis kartus mažesni nei nedepresiškų [17].

Streso įveikimas – tai procesas, kurio metu individas kognityvine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti jį apsunkinančiai veikiančią aplinkos įtaką (Lazarus, 1993). R. S. Lazarus taip pat yra daug prisidėjęs prie streso kaip psichologinio reiškinio teorinio ir empirinio pagrindimo, teigia, kad stresas – visur esantis reiškinys ir neišvengiamas normalaus gyvenimo bruožas, tik vieni žmonės patiria stresą dažniau nei kiti ar yra atsparesni stresoriaus poveikiui nei kiti [18].

Žmonės linkę nepasiduoti sunkumams ir problemoms, iškylančioms jų gyvenime. Tačiau jie skiriasi pagal tai, kokį įveikimo būdą, strategiją renkasi problemiškose situacijose. Vieni teikia pirmenybę aktyviam įveikimo būdui, kiti – pasyviam [11]. Kiekvieno žmogaus organizmas turi individualias galimybes priešintis, egzistuoja individualūs atsparumo stresui skirtumai. Vieni žmonės stipriai reaguoja į silpną stresorių, o kitų neveikia ir stiprus stresorius. Kaip teigia Jekins, vieni asmenys ginasi nuo stresinio poveikio, panaudodami minimalias pastangas, kiti – mobilizuoja visus savo gynybinius išteklius [19].

2012 m. Lietuvoje atliktas  tyrimas, kuriame buvo nagrinėjama fizinio aktyvumo įtaka atsparumui bei psichikos sutrikimams. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį gebėjimui išsaugoti psichinę sveikatą nepaisant nepalankių veiksnių, smarkiai didinančių psichopatologijos tikimybę. Tyrimo metu plačiai naudota suaugusiųjų atsparumo skalė, atspindinti, kaip konkretaus atsparumo asmenys įveikia stresą. Ši skalė išversta į lietuvių kalbą – informatyvi ir pasiekiama naudoti profesinėje praktikoje [20].

Jei streso darbe problema nustatyta, būtina imtis veiksmų, kuriais ši problema būtų užkirsta, pašalinta ar sumažinta. Darbdavys privalo pasirinkti tinkamas priemones. Šios priemonės turi būti vykdomos dalyvaujant ar bendradarbiaujant darbuotojams ir/ar jų atstovams. Darbo jėgos įvairovė yra labai svarbus veiksnys sprendžiant streso darbe problemas. Išsprendus streso darbe problemą, gali padidėti našumas, pagerėti darbinė sveikata ir sauga, o viso to pasekmė – ekonominė ir socialinė nauda įmonėms, darbuotojams ir visai visuomenei [16].

Tyrimų duomenimis, niekur kitur stresas nėra labiau tikėtinas nei darbo vietoje. JAV, mokslininkų duomenimis, apie 25 proc. žmonių sako, kad jų darbas yra pagrindinis stresorius jų gyvenime. Stresas darbe gali paveikti profesinius ir asmeninius santykius bei sveikatą [15]. 2009 m. buvo atlikta analizė vertinant įvairių specialybių streso rizikos veiksnius, įtakojančius žmogaus sveikatą Panevėžio mieste. Šiame tyrime rasta, kad 81,1 proc. visuomenės narių jaučia stresą darbe. Vyraujantys stresą sukeliantys veiksniai darbe: neteisingas užmokestis ir dideli darbo krūviai (sudarė po 19,4 proc.), įvairūs konfliktai (12,2 proc.) [21].

Stresas detaliau tyrinėtas medicinos, švietimo, valstybės tarnybos srityse. Stresas ypač aktualus dirbantiems jėgos struktūrose [22]. Lietuvoje 2003 m. tirti svarbiausi stresoriai, su kuriais susiduria policijos darbuotojai [23]. 2010 m. į policijos pareigūnų stresą buvo pažvelgta iš kitos, streso įveikos pusės [24]. Tiriant streso įveikos būdus, atlikta ir kokybinių tyrimų, viename iš jų 2012 m. tirtos socialinių darbuotojų patirtys naudojant pusiau struktūruotą individualų interviu [25]. Tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų nei kiekybinių, nei kokybinių tyrimų iki šiol nebuvo atlikta – todėl tolesniam streso darbe tyrinėjimui ir buvo pasirinkta būtent ši specialybė.

Tyrimo tikslas

Ištirti streso pasireiškimą, dažniausius stresą sukeliančius veiksnius, distreso valdymą tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų.

Tyrimo uždaviniai

Nustatyti streso dažnį tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų. Išsiaiškinti, kokie yra vyraujantys stresoriai tarp tiriamųjų. Kokie streso simptomai dažniausiai pasireiškia susidūrus su stresą sukeliančiais veiksniais apsaugos darbuotojų darbe? Kokios dažniausios pasekmės tarp apklaustųjų veikiant stresui? Kokiais būdais su stresu dažniausiai kovoja jį patiriantys apsaugos darbuotojai?

<..>

(norėdami susipažinti su tyrimo duomenimis, parsisiųskite pilną straipsnį)

Paskelbta

Streso pasireiškimas, dažniausi stresą sukeliantys veiksniai, distreso valdymas tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų

SANTRAUKA

Reikšminiai žodžiai: stresas, stresą sukeliantis veiksnys, apsaugos darbuotojai, darbo aplinka.
Tyrimo tikslas. Ištirti streso pasireiškimą, dažniausius stresą sukeliančius veiksnius, distreso valdymą tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Darbas atliktas 2011 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija. Tyrime vykdyta anketinė apklausa, naudotas autorių parengtas klausimynas. Tyrime dalyvavo 94 apsaugos darbuotojai. Duomenų analizei naudota SPSS (versija 20.0) kompiuterinė programa.

Tyrimo rezultatai. Stresas – dažnas reiškinys tarp apsaugos darbuotojų, daugiau nei 75 proc. tiriamųjų prisipažįsta jį jaučiantys. Vyraujantys stresoriai, jaučiami tarp daugiau negu 1/4 tiriamųjų: konfliktai darbo vietoje, užpuolimo pavojus, atsakomybė, per mažas darbo užmokestis, darbo vietos praradimo grėsmė ir blogas darbo organizavimas. Net daugiau nei trečdalis respondentų streso metu patiria įtampą, blogą nuotaiką, nerimą ir išsiblaškymą. Tiriamųjų nuomone, dažniausiai (net daugiau nei 75 proc.) sukeliamo streso darbe pasekmė yra pablogėję santykiai darbe, antroje vietoje – sveikatos sutrikimai – pasitaiko tik tarp 25,8 proc. Dažniausi streso įveikos būdai tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų buvo sportas ir muzika.

Išvados. Darbą apsaugos sektoriuje veikia daug stiprių stresą sukeliančių veiksnių.

Pilną mokslinį straipsnį surasite mūsų svetainėje Straipsnių skyriuje.

Paskelbta

Asociacija „Apsaugos verslo grupė“ (AVG) organizavo VIII-ąją Lietuvos asmens ir turto saugos specialistų konferenciją.

Lapkričio 7 dieną konferencijų centre „Karolina“ Vilniuje asociacija „Apsaugos verslo grupė“ (AVG) organizavo VIII-ąją konferenciją asmens ir turto saugos specialistams „Lietuvos asmens ir turto saugos rinkos aktualijos“.

AVG logo

Šios konferencijos tikslai – asmens ir turto paslaugų tendencijos, situacija po asmens ir turto rinkos pilno komercializavimo, mokestinė ir darbo laiko apskaita, apsaugos verslo dalyvių veiklos skaidrumas, darbuotojų edukacija, darbo rinka, Pabaltijo šalių patirties pasidalijimas, techninių, fizinių ir intelektualinių saugos naujovių pristatymas, saugos srityje dirbančių specialistų patirties ir žinių pasidalijimas.

Asociacija ,,Apsaugos verslo grupė“ glaudžiai bendradarbiauja su Policijos departamentu,  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybine darbo inspkecija ir kitomis institucijomis. Automobilių saugos komitetas pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su draudimo bendrovėmis. Asociacija džiaugiasi bendradarbiaudama su Baltijos šalyse saugos srityje veikiančių šakinių asociacijų vadovais.

Bendradarbiavimas vyksta paslaugų standartizacijos, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir pripažinimo srityse, keičiamasi gerosiomis praktikomis. Bendradarbiaujama su Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija.

Konferencijoje pranešimus skaitė: Estijos saugos asociacijos prezidentas, specialistai iš Policijos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės Darbo inspekcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, UAB ,,Sareme” įmonės, Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Žmogaus studijų centro atstovas. 

Konferencijos metu asociacija „Apsaugos verslo grupė“ paskelbė ir apdovanojo konkurso „METŲ INOVACIJA 2013“ įmones – nugalėtojus. Šis konkursas organizuojamas tarp asociacijos narių ir kitų įmonių, dirbančių apsaugos srityje.

Dėkojame pranešėjams už įdomius, aktualios, informatyvius pranešimus bei visiems dalyvavusiems konferencijoje.

Konferencijos pranešimai:

VIII-oji Lietuvos asmens ir turto saugos specialistų konferencija „Lietuvos asmens ir turto saugos rinkos aktualijos“

Akimirkos iš konferencijos

Paskelbta

Bendradarbiavimo sutartis su Vytauto Didžiojo Universitetu

Birželio 12 d., trečiadienį, VDU rektorato rūmuose (K. Donelaičio g. 58) vyko posėdis, kurio metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija.

Sutartis buvo pasirašyta su Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija (LADA), siekiant plėtoti ir tobulinti bendradarbiavimą mokslo ir studijų procese. Vienas iš sutartyje numatytų tikslų – skatinti asociacijos darbuotojus studijuoti VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto vykdomoje verslo administravimo bakalauro studijų programoje (saugos valdymo specializacijoje).

VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka pastebėjo, kad saugumas yra plati sąvoka – jo užtikrinimui reikalingas platus išsilavinimas. „Saugumo užtikrinimas susijęs su daugeliu dalykų – socialinėmis, psichologinėmis žiniomis, vertybiniu suvokimu. Universitetas čia galėtų aktyviai dalyvauti. Ekonomikos ir vadybos fakulteto parengtos specializacijos būtų galimybė jūsų darbuotojams įsitraukti į VDU universitetinį gyvenimą ir atpažinti, kad mes esame saugūs tiek, kiek esame vidumi pasirengę tam saugumui“, – kalbėjo prof. Z. Lydeka.

LADA prezidentas Olegas Sitnikovas išreiškė viltį, kad VDU rengiama verslo administravimo programa (saugos valdymo specializacija) prisidės prie tinkamesnio apsaugos darbuotojų rengimo Lietuvoje. „Pastebėjome, kad šiandien apsaugos darbuotojai ruošiami netinkamai – yra tik kelių valandų apmokymai ir išduodamas ginklas. O tai išties pavojingas įrankis, galintis kelti grėsmę aplinkai. Nuo rudens startuos nauja studijų programa – manau, tai pakankamai įdomi specialybė ir iš jos tikimės gerų rezultatų. Joje nagrinėsime tokias temas kaip asmens apsauga, praktiniai parengimai, teisės pagrindai“, – programą pristatė O. Sitnikovas.

Bendrų tikslų vardan užmegztais ryšiais džiaugėsi ir VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas prof. Pranas Žukauskas. „Labai gražiai sutampa universiteto ir asociacijos interesai – reikia tuos žmones ruošti, mokyti. Tikiu, kad mūsų gretas papildys nauji studentai ir tas bendradarbiavimas neužges ilgus metus“, – sakė dekanas.

Paskelbta

Apsaugos darbuotojams – unikali mokymo programa

Žinomas posakis, kad to, ka išmoksi, ant pečių nenešiosi, aktualus ir apsaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje. Nusikalstamumas mūsų visuomenėje tebėra aktuali problema, su kuria įvairiausiais būdais bandoma kovoti, tad apsaugos darbuotojai kasdien vis dar akis į akį su tuo susiduria, o ju kvalifikacija ir kompetencija nulemia dažno nusikalstamo įvykio baigtį. Džiugina tai, kad jau trys absolventų – profesionalių apsaugos darbuotojų – laidos baigė unikalią apsaugos darbuotojų mokymo programą. Ju pasirengimą ir įgytas žinias ypač vertina tiek apsaugos kompanijų vadovai, tiek ir aukšto rango policijos pareigūnai.

RF-2013-BIRZELIS-Unikali-AD-mokymo-programaParsisiųsti

Programos tikslas – parengti profesionalų apsaugos darbuotoją. 

2009 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo pradėta mokyti apsaugos darbuotojus pagal mokymo programą, kurios tikslas – parengti darbuotojus, gebančius savarankiškai atlikti objektų, asmens ir turto apsaugą, palaikyti tvarką masiniuose renginiuose. Ši programa dėstoma VšI Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, o viena iš jos iniciatorių buvo Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija. „Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija siekia vienyti ir koordinuoti asociacijos narių žinias, veiksmus ir pastangas tobulinant ir plėtojant apsaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, skirti daug dėmesio apsaugos darbuotojų psichologiniam pasiruošimui, darbo kultūrai bei teikiamų paslaugų kokybei. Įgyvendindami šiuos tikslus ir prisidėjome prie unikalios apsaugos darbuotojų mokymo programos sukūrimo“, – sakė minėtos asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas.

Apsaugos darbuotojų programa susideda iš bendrųjų dalykų, tokių kaip civilinė sauga, ekonomikos bei verslo pagrindai, ir apsaugos darbuotojo specialybės dalykų – tai darbuotojų sauga ir sveikata, saugos raida, objektų apsauga, asmens ir turto apsauga, teisinės atsakomybės pagrindai, ugdymas karjerai. Pagal šią mokymo programą taip pat įgyjama žinių, kaip valdyti kritines situacijas, mokoma profesinės psichologijos, savigynos pagrindų, supažindinama su saugos įranga, ginklais. Programos dalyviai turi unikalią galimybę įgyti praktinių šaudymo įgūdžių šaudykloje. Be jau išvardytų disciplinų, per teorines paskaitas mokoma gaisrinės saugos, pirmosios medicinos pagalbos. Mokoma ir praktinių dalykų – vairavimo ypatingomis sąlygomis pagrindų, supažindinama su darbe naudojamomis informacinėmis technologijomis ir terminais užsienio kalba, atliekama gamybinė praktika. Praktika – tai puiki galimybė realiai susipažinti su darbo vieta, save išbandyti ir pademonstruoti sukauptas žinias bei įgūdžius. Dažnai ji atveria galimybių įsidarbinti. Be praktikos, apsaugos darbuotojų programoje besimokantys žmonės turi galimybę dalyvauti profesinėse savaitėse, kurių metu organizuojamos edukacinės-pažintinės ekskursijos į saugos tarnybas ir kitas panašia veikla užsiimančias įstaigas.

Į Lietuvos apsaugos darbuotojų mokymo programą įtraukti ir tokie dalykai kaip estetika, valstybinės kalbos kultūra bei specialybės kalba ir kūno kultūra. Visa mokymo programa trunka 2 480 valandų, iš kurių 1 025 valandos skiriamos teorijai, o 1 455 valandos – praktikai. „Šią mokymo programą vertinu puikiai: besimokantieji iš tikrųjų gauna naudingų žinių ir praktikos. Tokia programa labai reikalinga tiems, kurie turi keliolikos metų darbo apsaugos srityje patirtį, nes yra proga prisiminti tai, kas pamiršta, ir išmokti tokių dalykų, kurie dirbant šiandien itin aktualūs“, – teigė šią mokymų programą 2011 m. baigęs UAB „Eurocash1“ direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Andrulis. Pasak jo, visi dalykai, kurie dėstomi unikalioje apsaugos darbuotojų mokymo programoje, naudingi ir vargu ar būtų galima sugalvoti, ko dar papildomai reikėtų mokyti. „Žmonės, kurie daug metų dirba apsaugos darbuotojo darbą, daug dalykų žino iš savo patirties, įvairių pasitaikiusių situacijų, tačiau tie, kurie tik dabar renkasi šią profesiją, gauna aukšto lygio žinių ir praktikos, o tai leidžia jiems tapti savo srities profesionalais“, – tvirtino Ž. Andrulis, kuris savo iniciatyva šiemet jau išsiuntė mokytis net 4 kompanijos darbuotojus. Siekiant diplomo, egzaminai privalomi. 
Asmenys, per dvejus metus baigę apsaugos darbuotojo mokymo programą, geba teikti objektų fizines, mechanines ir elektronines apsaugos paslaugas, moka saugoti fizinius ir juridinius asmenis ir jų turtą, atlikti inkasavimą, krovinių palydą ir apsaugą. Absolventai geba profesinėje veikloje leistinais būdais panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus, siekiant apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis nuo neteisėto kėsinimosi į jiems priklausantį turtą, asmens gyvybę ir sveikatą. Baigusieji mokymus pagal šią programą moka naudotis vaizdo stebėjimo, elektroninės apsaugos, įeigos kontrolės, gaisrinės saugos sistemų įranga bei priemonėmis.
Baigiant Lietuvos apsaugos darbuotojų mokymo programą, privaloma išlaikyti egzaminus. Tik juos išlaikiusiems asmenims įteikiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduodami profesinio mokymo diplomai. Be to, sudaryta galimybė įsigyti Tarptautinės švietimo asociacijos (International Education Society – IES) sertifikatus, kurie palengvina įsidarbinimą užsienyje. „Dabar dauguma Lietuvoje dirbančių apsaugos darbuotojų yra tik apmokyti pagal 52 valandų mokymo programą, stokoja žinių ir įgūdžių, todėl dažnai įsivelia į konfliktus su klientais, juos suima, pažeidžia teises. Džiaugiuosi, kad atsirado profesionali apsaugos darbuotoju mokymo programa, o joje daug dėmesio skiriama darbuotojų psichologiniam parengimui. Tie jauni žmonės, kurie dirbs pabaigę šią programą, tikimės, žinos savo pareigas, mokės konfliktus spręsti taikiai – fizinė jėga jiems bus tik blogiausiu atveju taikytina priemonė“, – teigė Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala.

Tikslas – išugdyti profesionalus, kuriems nedvejodami galėtume patikėti saugoti savo gyvybę ir turtą.


„Apsaugos darbuotojas nėra sargas. Šia Lietuvos apsaugos darbuotojų mokymo programa mes siekiame kelti apsaugos darbuotojų kompetenciją, norime išugdyti šios srities profesionalus, kuriems nė nedvejodami galėtume patikėti saugoti savo gyvybę ir turtą“, – sakė Olegas Sitnikovas, kartu su kolegomis jau spėjęs išleisti net tris profesionalių apsaugos darbuotojų laidas. Pasak UAB „Rimi Lietuva“ apsaugos tarnybos vadovo Gintaro Aleknos, tokia mokymų programa naudinga ir reikalinga, o laiko galimybės leidžia įgyti daugiau žinių iš gerų specialistų. „Daug metų dirbu saugos tarnybose vadovaujamą darbą ir pats asmeniškai baigiau šią mokymo programą, todėl drąsiai galiu teigti, kad besimokydami šioje programoje apsaugos darbuotojai gali ne tik išklausyti kursą, bet ir diskutuoti su dėstytojais, į programą įtrauktos sritys, kurios reikalingiausios apsaugos darbuotojui. Aš asmeniškai rekomenduoju baigti šią programą tiek jauniems žmonėms, norintiems rinktis šią sritį, tiek jau dirbantiems tokį darbą, nes mokytis juk niekada nevėlu, o Lietuvoje daugiau net nelabai yra ir kur. Žinios, kurių galima gauti mokantis apsaugos darbuotojų mokymo programoje, yra neįkainojamos“, – savo nuomonę apie programą dėstė G. Alekna. Šiemet į apsaugos darbuotojų mokymo programą buvo priimta nauja laida, kuri po dvejų metų mokymų gaus Švietimo ir mokslo ministerijos išduodamus profesinio mokymo diplomus. Visi šie absolventai taps profesionaliais apsaugos darbuotojais. Šiandieniniame pasaulyje didžiausią vertę turi sukauptos žinios ir patirtis, o profesionalų atsiliepimai apie naująją mokymo programą tik dar kartą įrodo, kad pastangos ją kuriant nebuvo įdėtos veltui – jos kasmet duoda apčiuopiamų vaisių.

Paskelbta

Tradicijos padeda pareigūnams tobulėti

Šiųmetų lapkričio 28 d. ir gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente vyko mokymai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Teorinių ir praktiniųužsiėmimų metu, kuriuos vedė Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas, buvo aiškinama kaip pareigūnai turėtų reaguoti įagresyviai nusiteikusių pažeidėjų veiksmus, fizinio kontakto metu konstruktyviai mąstyti ir spręsti konfliktą.Daug dėmesio skirta streso valdymui, su kuriuo aplinkosaugos darbuotojams bene kasdien tenka susidurti savo darbe.

Kad stresinių situacijų darbe netrūksta – tą žino kiekvienas pareigūnas. Tai ypač pastebima vykdant gyvosios gamtos apsaugos kontrolę. Pažeidėjai visais įmanomais būdais stengiasi išvengti atsakomybės, sulaikymo. Kiekvienu atveju atsiranda konfliktinė situacija, o sulaikomas pažeidėjas išsisukinėja kiek įmanydamas –pradedant akiplėšišku melu, gąsdinimais „aukštai sėdinčiais dėdėmis“, siūlymais atleisti iš darbo ar net fiziniu susidorojimu.

Benjaminas Burba

Šiais metais mokymuose pranešimą skaitė profesorius Benjaminas Burba iš Lietuvos sveikatos mokslųuniversiteto Psichiatrijos klinikos. Jo pranešimo tema buvo „Streso ir išskirtinių situacijų psichologija bei jų poveikis žmogui”. Anot profesoriaus, labai svarbu atpažinti stresą, sugebėti tinkamai jį vertinti, suvaldyti, sureaguoti, atpažinti streso liekamuosius reiškinius. „Žmonės, kurie patiria stresą jaučia baimes, nerimą, suserga depresija, juos ištinka potrauminiai streso sutrikimai, atsiranda somatinės ligos. Todėl reikėtųnebijoti kreiptis pagalbos į specialistus, negalvoti, jog tai yra silpnumo požymis. Aplinkosaugos darbuotojai patenka įrizikos grupę žmonių, kuriems darbo metu dažnai tenka atsidurti stresinėse situacijose“, – sakė Benjaminas Burba. Profesoriaus teigimu, yra būdų, kaip galima stresą įveikti. „Savigynos įgūdžių ugdymas, konsultacijos, relaksacinės treniruotės. Reikia nebijoti pripažinti, kad patiri stresą, tuomet bus galima kovoti su jo pasekmėmis“, – kalbėjo profesorius Benjaminas Burba, kuris mokymų metu aplinkosaugos darbuotojus ir supažindino su relaksacijos bei atsipalaidavimo metodais.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas užsiėmimuose aplinkosaugos darbuotojus stengėsi išmokyti konstruktyvaus mąstymo fizinio kontakto metu, dinaminio situacijų sprendimo, įvairių išsivadavimo technikų. „Aplinkosaugos darbuotojai buvo mokomi specialios judėjimo technikos ginantis nuo kelių užpuolikųprincipų. Pareigūnai praktikavosi, kaip fizinio kontakto metu naudoti „minkštą” techniką,veikiant įvairius jautrius kūno taškus, kaip saugiai kristi.

Mokymų dalyviai tobulino šaudymo įgūdžiusįvairių sistemų ginklais asociacijos šaudykloje. Kai kuriems, neturėjusiems šaudymo iš ginklųpatirties, tai buvo ypač įdomu. „Didžiausią įspūdį jiems paliko šaudymas iš neseniai šaudykloje pradėto naudoti pusiau automatinio ginklo „Heckler&Koch MP5A4.22LR“,- teigė Olegas Sitnikovas. Jo manymu, aplinkosaugos darbuotojai, tobulindami savo žinias ir įgūdžius, nuolatos mokydamiesi, gali iš tikrųjų padėti savo organizacijai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos, kelti savo kompetencijos lygį ir profesionaliai susidoroti su ekstremaliomis kasdieniame darbe atsiradusiomis situacijomis.
Prieš keletą metų prasidėjęs aplinkosaugininkų ir Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos bendradarbiavimas tampa gražia tradicija – šiemet įvyko jau ketvirti mokymai. Manome, kad ši tradicija neišnyks –jau numatytos gairės ateityje vyksiantiems užsiėmimams ir bendradarbiavimui .

Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas
Paskelbta

Unikali apsaugos darbuotojo mokymo programa

Romėnų filosofas Lucijus Anėjus Seneka (lot. Lucius Annaeus Seneca) garsiosiose savo Diatribėse rašė: „Kaip dera tarpusavyje visi kūno nariai, nes kiekvieno saugumas svarbus visumai, taip žmonija turi saugoti pavienius asmenis, nes jie gimę gyventi visuomenėje, o bendruomenė gali būti sveika tik globodama ir mylėdama savo dėmenis“.

Suvokiant opią saugumo problemą šalyje Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento Olego Sitnikovo ir VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro (toliau – Centras) direktorės dr. Laimutės Anužienės iniciatyva prieš keletą metų buvo sukurta unikali apsaugos darbuotojo mokymo programa.

Siekiant ugdyti naują apsaugos darbuotojų kartą, atsakingai žiūrinčią į savo darbą, besivadovaujančią įstatymais ir žmogiškosiomis vertybėmis, Centre ruošiami apsaugininkai, gebantys operatyviai reaguoti ekstremaliose situacijose ir kokybiškai atlikti savo pareigas.

Šiuo metu Centre kaip tik vykdomas dokumentų priėmimas (plačiau apie priėmimą į kitas specialybes) į apsaugos darbuotojo mokymo programą, kuri apima tris veiklos sritis, t.y., objektų apsaugą, asmens ir turto apsaugą, renginių apsaugą.

Būsimieji apsaugos darbuotojai susipažįsta su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, supažindinami su saugos raida, objektų apsauga, asmens ir turto apsauga, mokomi teisinės atsakomybės pagrindų, kritinių situacijų valdymo, įgyja savigynos pagrindų, išmano saugos įrangą, priešgaisrinę saugą, pirmąją medicinos pagalbą, geba vairuoti ypatingomis sąlygomis, išmano informacines technologijas, išmoksta specialybės užsienio kalbos.

Labai svarbu, kad apsaugininkai turi galimybę plėsti profesinės psichologijos žinias, kurių prireikia valdant netikėtas situacijos. Didžiulis dėmesys Centre teikiamas ne tik fiziniam, bet ir psichologiniam mokinių pasirengimui, todėl kelerių metų praktika rodo, kad apsaugos darbuotojo mokymo programos absolventai pasižymi savarankiškumu, emociniu stabilumu, drausmingumu, organizuotumu, pareigingumu, asmenine atsakomybe ir gebėjimu savarankiškai priimti svarbius sprendimus.

Mokiniai taip pat mokomi civilinės saugos, ekonomikos ir verslo pagrindų, estetikos, valstybinės kalbos kultūros ir specialybės kalbos, kūno kultūros. Tad nepriekaištingas fizinis pasirengimas ir ištvermė, komunikabilumas ir siekis tobulėti Centro absolventus lydi sėkmingos karjeros kelyje.

Centras bendradarbiauja su Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija, todėl čia besimokantiems suteikta galimybė naudotis šaudykla, šaunamaisiais ginklais, įvairia aparatūra, sporto sale. Modeliuojamos įvairios situacijos, patyrę psichologai moko kūno kalbos subtilybių, kad apsaugininkai išmoktų nuspėti kitų elgesį ir sugebėtų ne tik numalšinti konfliktus, bet užtikrintų kitų bei savo pačių saugumą. Didelis dėmesys skiriamas teisiniam parengimui.

Centro bendruomenė didžiuojasi, kad tarp puikių apsaugos darbuotojus ruošiančių pedagogų yra ir profesijos mokytojų profesionalų, kurie su mokiniais dalijas netik žinioms, bet ir praktiniais patarimais.

Vienas tokių mokytojų – unikalios apsaugos darbuotojo mokymo programos idėjos autorius, buvęs antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovinio ir taktinio rengimo instruktorius, Lietuvos džiudžitso ir kobudo federacijos prezidentas, jau 30 metų užsiimantis kovos menais, Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas.

Skaitydamas pranešimą VII Lietuvos asmens ir turto saugos specialistų konferencijoje „Apsaugos verslo aplinka Baltijos šalyse ir Europoje“ Olegas Sitnikovas pabrėžė, kad „Šiuolaikiniame pasaulyje pagrindiniai organizacijos plėtros ištekliai – ne kapitalas, darbo jėga ar gamtos ištekliai, o darbuotojai, jų žinios, gebėjimai, kvalifikacija, kitaip tariant, kompetencija. Darbuotojai, tobulindami savo žinias ir įgūdžius, nuolatos mokydamiesi, gali iš tikrųjų padėti savo organizacijai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos ir išlikti konkurencingai rinkoje. Konkurencijos valdomame verslo pasaulyje žmogiškojo veiksnio vertė labai išaugo: įmonės personalas vertinamas kaip svarbiausias išteklius ir sėkmingo verslo garantas“.

Centro mokytojas, Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas atkreipia dėmesį, kad būtina nuolat tobulinti įvairias kompetencijas – profesines, intelektualines, socialines, emocines, moralines, religines. „Išsilavinimas žmonėms suteikia galimybę kritiškai mąstyti, savarankiškai veikti, objektyviai įvertinti visuomenėje vykstančius procesus, operatyviai priimti sprendimus ir jausti atsakomybę už savo veiksmus. Ne paslaptis, kad nuo žmogaus turimo išsilavinimo priklauso ir jo veiksmų savarankiškumas, gebėjimas atlikti pavestas sudėtingas užduotis ir galimi veiklos rezultatai“.

Didžiuojamės profesionaliais mokytojais-praktikais, kurie su malonumu dalijasi savo žiniomis su mokiniais. Maloniai kviečiame tobulėti ir savo kompetencijas kelti mūsų Centre!

Dvejus metus dėstomos apsaugos darbuotojų mokymo programos metus mokiniai atlieka 15 savaičių praktiką saugos tarnybose ir struktūriniuose padaliniuose ir įgyja plačią profesinę perspektyvą. Asmenys, baigę apsaugos darbuotojo mokymo programą, gebės teikti objektų fizinės, mechaninės ir elektroninės apsaugos paslaugas, mokės saugoti fizinius ir juridinius asmenis ir jų turtą, atlikti inkasavimą, krovinių palydą ir apsaugą.

Absolventai gebės profesinėje veikloje leistinais būdais panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus, siekiant apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis nuo neteisėto kėsinimosi į jiems priklausantį turtą, asmens gyvybę ir sveikatą. Mokės naudotis vaizdo stebėjimo, elektroninės apsaugos, įeigos kontrolės, gaisrinės saugos sistemų įranga bei priemonėmis.

Apsaugos darbuotojo mokymo programą Centre baigę apsaugininkai gali didžiuotis jų kvalifikaciją, kompetencijas bei įgūdžius liudijančiais Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduodamais profesinio mokymo diplomais. Įvairiose saugos firmose dirbantiems apsaugininkams diplomas tampa ne tik geriausiu jų profesionalumo įrodymu, bet ir padeda išlikti bei sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

Besimokantiems apsaugos darbuotojo mokymo programoje Centre taip pat sudaryta galimybė įgyti tarptautinius europinius Tarptautinės švietimo asociacijos (International Education Society, sutrumpintai – IES) sertifikatus, kurie gali būti išversti į įvairias kalbas. Tai tik paliudija, kad ši mokymo programa yra stipri ir atitinka šiuolaikiškus tarptautinius reikalavimus.

VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro informacija


Paskelbta

Kompetentingas darbuotojas – sėkmingo verslo paslaptis

Šiais metais surengta VII Lietuvos asmens ir turto saugos specialistų konferencija „Apsaugos verslo aplinka Baltijos šalyse ir Europoje“. Joje itin aktualų pranešimą apie saugos darbuotojų kompetencijos svarbą ir jos ugdymą skaitė Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas.

Pasak pranešėjo, šiuolaikiniame pasaulyje pagrindiniai organizacijos plėtros ištekliai – ne kapitalas, darbo jėga ar gamtos ištekliai, o darbuotojai, jų žinios, gebėjimai, kvalifikacija, kitaip tariant, kompetencija. Darbuotojai, tobulindami savo žinias ir įgūdžius, nuolatos mokydamiesi, gali iš tikrųjų padėti savo organizacijai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos ir išlikti konkurencingai rinkoje.

RF-2012-birzelis-O.Sitnikovas-Kompetentingas-darbuotojasParsisiųsti

Konkurencijos valdomame verslo pasaulyje žmogiškojo veiksnio vertė labai išaugo: įmonės personalas vertinamas kaip svarbiausias išteklius ir sėkmingo verslo garantas. Kalbėdamas apie kompetenciją O. Sitnikovas pabrėžė, kad tai yra gebėjimas atlikti tam tikrą darbą (užduotį) tikroje ar įsivaizduojamoje situacijoje. Kompetenciją lemia mokymosi arba studijų metu įgytos žinios, įvairūs įgūdžiai. Jos kokybei įtakos turi darbuotojo sukaupta veiklos patirtis. Įvairių profesijų atstovų įgytą kompetenciją parodo jiems išduodami pažymėjimai, sertifikatai. Pasak Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento, kompetencija ir kvalifikacija nėra vienas ir tas pats.

Kvalifikacija – tai įgaliotų valstybės institucijų pripažinta asmens turimų kompetencijų, reikalingų tam tikram darbui atlikti, visuma. Kvalifikacijos pripažinimas patvirtinamas valstybės reglamentuojamais diplomais bei pažymėjimais. Kiekvienas savo srities specialistas turėtų siekti kompetencijos savo darbe, nes kompetentingumas – tai efektyvi, kokybiška veikla ir akivaizdūs rezultatai, kurie tenkina šiai veiklai keliamus reikalavimus.

Kompetencijos pagrindas – asmens turimi gebėjimai, kvalifikacijos lygis bei sukaupta profesinė patirtis. O. Sitnikovo teigimu, kompetenciją sudaro penkios sudedamosios dalys: gabumai, asmeninės savybės, žinios, įgūdžiai ir elgsena. Žinios yra kompetencijos elementas, faktai apie aplinkinį pasaulį. Jos gali būti objektyvios (faktai), subjektyvios (estetinė atskiro žmogaus mintis) ir moralinės (bendros visuomenės norminės nuostatos). Žinios taip pat gali būti skirstomos į teorines ir praktines. Teorinės žinios – tai faktai, susiję su rezultatais, ryšiais, įtaka ir priklausomybe, atspindintys realybę. Praktinės žinios apima informaciją apie metodus, planavimą, procesus ir konkrečius atvejus.

Dar vienas iš O. Sitnikovo minėtų kompetencijos elementų yra žmogaus gebėjimas. Tai yra tam tikri intelektualinio ar fizinio pobūdžio veiksmai mokantis ar užsiimant praktine veikla. Mokėjimas – tai kompetencijos elementas, žmogaus gebėjimas remiantis taisyklėmis, instrukcijomis, technologijomis ir kt. atlikti tam tikrus intelektualinius ar fizinius veiksmus netipiškomis ir besikeičiančiomis sąlygomis. Įgūdis – tai dar vienas kompetencijos elementas, kai žmogus atlieka kokį nors veiksmą automatiškai, t. y. nebegalvodamas, kaip ir ką jis darys.

„Kompetencija reikalinga tam, kad specialistai mokytųsi. Tas, kas moko žmones, turi turėti sukaupęs didelį žinių ir įgūdžių bagažą. Svarbu nepakenkti kitam, nereikalauti to, ko jis dar nesugeba atlikti. Negalima peršokti iš pirmos klasės į penktą – turi būti atitinkama metodika, kad žmonės suprastų, kodėl jiems suteikiamos žinios yra svarbios ir kur jie galės jas panaudoti.

Kompetencija reikalinga ir besimokančiam, kad iš įvairių šaltinių gaudamas milžinišką kiekį informacijos, jis sugebėtų atsirinkti, kas svarbu ir reikalinga, o kas – ne“, – konferencijos dalyviams sakė Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas O.Sitnikovas. Jis išskyrė keletą kompetencijos rūšių. Viena iš jų yra fizinė kompetencija, kuri rodo fizinį žmogaus atsparumą, sveikatą, higienos įpročius, įvairių medicinos priemonių naudojimą sveikai gyvensenai išlaikyti.

Kita ne mažiau svarbi kompetencijos rūšis – intelektualinė, pasireiškianti sugebėjimu priimti racionalius sprendimus, susijusius su tam tikrais faktais, vadovaujantis logikos dėsniais. Darbuotojas, pasižymintis intelektualine kompetencija, geba įgyti žinių apie įvairias mokslo ir kultūros sritis, kurios žmogui yra aktualios, atskleidžia jo prigimties esmę.

Be minėtųjų, dar egzistuoja ir emocinė žmogaus kompetencija, kuri pasireiškia jo sugebėjimu sėkmingai išreikšti savo jausmus, nusiteikimus, spręsti emocines problemas. Jai būdingas emocinis pasitikėjimas savimi bei savo veikla.

Socialinė kompetencija parodo sugebėjimą bendrauti su savo kolegomis ir administracijos darbuotojais, meistriškumą ir socialinės elgsenos įgūdžius, lemiančius asmenybės elgesį iškilus konfliktinei situacijai. Ji pasireiškia gebėjimu valdyti darbo procesus, tinkamai atlikti pareigas ir suvokti atsakomybę už gaminamą produktą ar teikiamą paslaugą. Socialinei kompetencijai priskiriami ir žmogaus sugebėjimai susirasti darbą ir tinkamai prisistatyti darbdaviui, taip pat pilietinė savivoka.

Itin svarbi kompetencijų rūšis yra profesinė, kuriai būdingas sugebėjimas atlikti tam tikrus konkrečius darbus, tarnybines ar profesines pareigas. Ši kompetencijos dalis atsiskleidžia per individo profesinių žinių raišką bei įgūdžius vykdant kokias nors profesines užduotis.

O. Sitnikovas minėjo ir moralinę kompetenciją. Pasak jo, šia kompetencija pasižymintys žmonės vadovaujasi universaliais doro gyvenimo principais. Galiausiai ilgą kompetencijų sąrašą užbaigė religinė kompetencija, kuri pasireiškia individo išpažįstamomis tam tikros religijos vertybėmis, gyvenimo normomis, principais. Religinė žmogaus kompetencija nėra primityviai suvokiama kaip vien tik vaikščiojimas į bažnyčią, o realus gyvenimo būdas, pagrįstas bažnytinės bendruomenės vertybėmis.

„Profesinė ir socialinė kompetencijos yra svarbiausios apsaugos darbuotojui, nes jos užtikrina nepriekaištingai atliekamą darbą ir atsakomybę už savo veiksmus. Apsaugos darbuotojo samprata turi sietis su patikimumu, sąžiningumu ir savo profesijos išmanymu. Tik nuolatinis įvairių kompetencijų ugdymas leidžia šį darbą dirbančiam specialistui tobulėti, kartu kelti ir kompanijos, kurioje jis dirba, lygį“, – savo pranešime teigė O. Sitnikovas.

Kaip žinoma, apsaugos darbuotojai yra tam tikrą paslaugą teikiantys specialistai. O. Sitnikovas konferencijos „Apsaugos verslo aplinka Baltijos šalyse ir Europoje“ dalyvius supažindino su B. Magnin išskiriamomis paslaugas teikiančių darbuotojų kompetencijos rūšimis. Paslaugų darbuotojams ypač svarbu mokėti bendrauti, užmegzti ir palaikyti
ryšius su skirtingais vartotojais, partneriais ir kolegomis, mokėti išklausyti ir prisitaikyti prie pašnekovo. Be to, jiems svarbi techninė kompetencija – žinių ir įgūdžių, būtinų tam tikrai profesijai, visuma.

Šios srities specialistams aktuali organizacinė (metodinė) kompetencija – gebėjimas organizuoti savo darbą: planuoti, derinti su kitais asmenimis, nustatyti prioritetus ir t. t. Paslaugas teikiantis žmogus privalo mokėti įkvėpti ir paskatinti kitus asmenis, susidoroti su stresu ir konfliktais, organizuoti kitų darbą. Jam taip pat turi būti būdinga strateginė kompetencija, kuri reiškia gebėjimą veikti kartu su kitais paslaugų teikimo sistemos dalyviais, bendradarbiauti, derėtis, prireikus – priversti veikti ir pasirinkti.

Pedagoginė kompetencija rodo paslaugas teikiančio darbuotojo mokėjimą paaiškinti, padėti suprasti, kas vyksta ir kodėl, kokios galimos įvykio pasekmės ir pan. Kognityvinė (pažinimo) kompetencija – tai darbuotojų mokėjimas mokytis, gebėjimas plėtoti kitas kompetencijas.

Vartotojo aplinkos pažinimo kompetencija – tai vartotojo veiklos arba gyvenimo sąlygų, struktūrų, įvairių procedūrų išmanymas. Nė vienas paslaugas teikiantis darbuotojas negali apsieiti be bendrosios kultūros, o tai reiškia, kad jie turi būti ne tik profesionalai, bet ir išprusę žmonės.

Kodėl apsaugos darbuotojams svarbu mokytis ir ugdyti savo kompetencijas? Toks klausimas kilo ne vienam konferencijos dalyviui. Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas O. Sitnikovas, baigdamas pranešimą, atsakymą į šį klausimą pirmiausia pagrindė praktikoje pastebimu glaudžiu ryšiu tarp žmogaus išsilavinimo ir jo kompetencijų. Išsilavinimas žmonėms suteikia galimybę kritiškai mąstyti, savarankiškai veikti, objektyviai įvertinti visuomenėje vykstančius procesus, operatyviai priimti sprendimus ir jausti atsakomybę už savo veiksmus.

Ne paslaptis, kad nuo žmogaus turimo išsilavinimo priklauso ir jo veiksmų savarankiškumas, gebėjimas atlikti pavestas sudėtingas užduotis ir galimi veiklos rezultatai.



Paskelbta

Ginklų ir apsaugos technologijų naujovės „Milipol Paris 2011” parodoje.

Šių metų spalio 18-21 d. Paryžiuje įvyko septynioliktoji tarptautinė paroda „Milipol Paris 2011”, skirta policijos pajėgų valdymui, ginkluotei, naujausiai įrangai ir technologijoms, kurios aktualios nacionaliniam saugumui. Tarptautinėje ginkluotės ir apsaugos sistemų parodoje šiemet dalyvavo ir Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos atstovai. Parodoje asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas, kuris ne tik pristatė mūsų šalyje taikomus apsaugos darbuotojų mokymo niuansus, bet vedė derybas su įvairiomis panašia veikla užsiimančiomis organizacijomis iš Prancūzijos, Anglijos, Kinijos, Turkijos, Italijos, Brazilijos ir kitų šalių.

Parodoje savo mintis išsakė Europos policijos biuro „Europol” direktoriaus pavaduotojas, Prancūzijos nacionalinės policijos komisaras Michel Quille. Anot jo, ši institucija buvo sukurta tam, kad padėtų visoms 27 Europos Sąjungos šalims apsisaugoti nuo terorizmo, rimtų tarptautinių nusikaltimų. „Europos policijos biuras nuolatos ieško naujų technologijų, kurios užkirstų kelią narkotikų ir žmonių prekybai, finansiniams nusikaltimams ir terorizmui. Tam reikalingas Europos kibernetinių nusikaltimų centras, kuris pamažu apjungia visas sąjungai priklausančias šalis. Centralizuotai veikiantis centras turi daugiau išteklių ir informacijos, kuri gali padėti išaiškinant nusikaltimus”, – sakė M. Quille išvydęs parodoje pristatytas naujausias saugumo technologijas.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas O. Sitnikovas grįžęs iš „Milipol Paris 2011” teigė, kad paroda buvo naudinga ne tik naujų kontaktų užmezgimui, tačiau ir Lietuvos reprezentavimui apsaugos technologijų bei apsaugos mokymo metodų taikymo srityje. „Pasauliniame kontekste kol kas dar atrodome kaip naujokai. Neturime tokių pažangių technologijų kaip kitos šalys, mūsų ginkluotė ir turima saugos technika nevisiškai tenkina esamus poreikius. Džiugu tik, kad mūsų apsaugos darbuotojų mokymo metodika yra pakankamai gero lygio”, – kalbėjo su įvairia ginkluote, apsaugos technika, šaudyklų įrangos naujovėmis renginio metu susipažinęs O. Sitnikovas.

Pasak Lietuvos apsaugos darbuotoų asociacijos prezidento, tokia organizacija Lietuvoje buvo įkurta siekiant šviesti visuomenę, gerinti apsaugos darbuotojų ir bendrovių paslaugų kokybę. Pagrindiniai organizacijos strateginiai tikslai yra vienyti Lietuvos Respublikos fizinius ir juridinius asmenis, dirbančius apsaugos paslaugų sferoje, tapti patikimu apsaugos bendrovių verslo partneriu, kaupti ir platinti žinias apie apsaugos verslo patirtį bei kelti apsaugos darbuotojų profesinio meistriškumo lygį.

„Iš apsaugos kompanijų privatūs asmenys ir verslo subjektai perka paslaugą: ramybę ir saugumą. Kiek už tai galima mokėti? Tendencija vyrauja tokia, kad žmonės linkę taupyti savo apsaugos ir ramaus miego sąskaita. Kiek mes pasiruošę mokėti už kokybišką paslaugą ir iš ko susideda ta kokybė? Neretai apsaugos kompanijos norėdamos likti patrauklios klientams savo žemomis kainomis priverstos „taupyti”: nė kiek neinvestuoja į savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, naujos ginkluotės, technikos tobulinimą. Mes siūlome į apsaugą žiūrėti kaip į bendradarbiavimą: norint, kad suveikus signalizacijai apsaugos ekipažas atvažiuotų per 5-10 minučių, o ne per pusvalandį, reikia nepagailėti ir sumokėti realią paslaugos kainą. Tam, kad saugos tarnyba galėtų investuoti į automobilius, techniką, ginkluotę ir savo darbą atliktų nepriekaištingai. Tik taip gausite realią ir kokybišką apsaugą.”, – mintimis dalijosi O. Sitnikovas, buvęs antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovinio ir taktinio rengimo instruktorius.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento teigimu, užsakovai turėtų iš apsaugos tarnybų reikalauti kokybiškos apsaugos, o ne jos imitavimo. Rinkdamiesi paslaugą, ieškoti gerų šios srities specialistų, kurie išmanytų savo darbą. „Kadangi, mūsų šalis yra maža, ginklų ir techninių resursų mes neturime tiek, kiek didžiosios valstybės, tad, privalome nuolatos kelti apsaugos srityje dirbančių žmonių kompetenciją. Dažnai saugos tarnybose dirba tik 2 savaičių privalomus mokslus baigę žmonės. Per tiek laiko neįmanoma paruošti gero apsaugos darbuotojo. Jie darbo metu nuolat susiduria su situacijomis, kuriose reikia įvertintinus rizikas priimti teisingą sprendimą, o tai nėra lengva. Darbo rutina, monotoniškumas, dėmesio išlaikymas, nuolatinės parengties būsenos palaikymas reikalauja daug organizmo resursų. Šiandieniniams apsaugininkams dažnai trūksta ne tik žinių, supratimo, kaip teisingai elgtis įvairiose situacijose, bet ir psichologinio pasirengimo, kultūros”, – sakė O. Sitnikovas. Anot jo, į apsaugą reikia žiūrėti daug atsakingiau. Dėl šios priežasties prieš porą metų VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre” pradėta 2 metus trunkanti apsaugos darbuotojų rengimo programa, kuri patvirtinta LR Švietimo ministerijoje ir pripažinta LR Vidaus reikalų ministerijos.