2011 m. Birželio 15 d. vyko seminaras, skirtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Praktinį seminarą organizavo ir vedė Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas. Seminare dalyvavo Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, Jonavos, Raseinių, Jurbarko rajonų agentūrų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.
Praktinių užsiėmimų ir mokymų metu buvo nagrinėjamos ir analizuojamos įvairios kritinės situacijos ir galimos pažeidėjų ir pareigūnų reakcijos į jas. Buvo aptartas ir pademonstruotas priėjimas prie pažeidėjo, distancijos įvertinimas, psichologinės ir fizinės prievartos rūšys bei jų panaudojimas. Buvo mokinama kaip sulaikyti pažeidėją, panaudoti specialiąsias priemones ir kovinius veiksmus, kaip apieškoti sulaikytą asmenį. Taip pat buvo pademonstruotas asmens sulaikymas, jį ištraukiant iš automobilio. Kiekvienas galėjo pasitreniruoti naudojant savigynos veiksmus prieš asmenį puolantį peiliu ar grąsinatį pistoletu, šautuvu. Buvo modeliuotos įvairios situacijos, kuriose imituotas kėsinimasis į pareigūno tarnybinį ginklą. Aptartos ir analizuotos tarnybinio ginklo panaudojimo taisyklės.
Būsimieji apsaugos darbuotojai laikė kvalifikacinį praktikos egzaminą
2011 m. Birželio 10 dieną VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre (toliau – Centras) apsaugos darbuotojo mokymo programoje besimokantys mokiniai laikė svarbų kvalifikacinį praktikos egzaminą. Jo metu apsaugininkai įrodė, kad Centre ruošiami puikūs šios srities profesionalai.
Egzamino metu buvo patikrintos įvairios kompetencijos. Apsaugininkai turėjo pademonstruoti, kaip geba saugoti asmenis, patalpas, teritorijas ir jose esantį turtą. Patikrinti ir gebėjimai užtikrinti masinių renginių saugumą, veiksmus derinant su policijos ir specialiųjų tarnybų pareigūnais. Būsimieji apsaugininkai taip pat turi mokėti naudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamuosius ginklus, užtikrinti saugų turto pervežimą bei teikti pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Kompetentingi ir tikri savo srities žinovai moko būsimuosius apsaugininkus. Tarp jų ir Olegas Sitnikovas – Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas, kurio iniciatyva Centre pradėti rengti kvalifikuoti apsaugos darbuotojai.
Šiemet mokslus Centre baigiantys apsaugininkai galės didžiuotis jų kvalifikaciją, kompetencijas bei įgūdžius liudijančiais Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduodamais profesinio mokymo diplomais, kurie bus įteikti birželio 16 dieną. Įvairiose saugos firmose dirbantiems apsaugininkams diplomas taps ne tik geriausiu jų profesionalumo įrodymu, bet ir padės išlikti bei sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.
Besimokantiems apsaugos darbuotojo mokymo programoje taip pat sudaryta galimybė įgyti tarptautinius europinius Tarptautinės švietimo asociacijos (International Education Society, sutrumpintai – IES) sertifikatus, kurie gali būti išversti į įvairias kalbas. Tai tik paliudija, kad ši mokymo programa yra stipri ir atitinka šiuolaikiškus tarptautinius reikalavimus.
Šiemet apsaugos darbuotojo mokymo programą baigė apsaugininkai iš šių saugos firmų: UAB „Jungtis“, UAB „Likurgas“, UAB „Helisota“, UAB „Eurocash1“, UAB „Sankcija“, UAB „Saugva“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Budrus sakalas“, UAB „Aldigus“, UAB „Kauno aikštelė“, UAB „Sanitex“. Jie pirmieji Lietuvoje taps kvalifikuotais apsaugos darbuotojais.
Kiekvienais metais ši profesija sulaukia vis didesnio susidomėjimo, nes Lietuvoje, vieninteliame mūsų Centre, galima įgyti apsaugos darbuotojo kvalifikaciją. Priėmimas mokytis apsaugos darbuotojų mokymo programoje vyks visą vasarą, tad visi trokštantys įgyti kvalifikaciją kviečiami atvykti į Centrą su reikalingais dokumentais. Reikalavimai šią specialybę įgijusiems žmonėms ateityje tik augs, tad didesnės perspektyvos atsivers tiems, kurie turės pripažintą kvalifikaciją. Tad pats metas pamąstyti apie galimybes tobulintis arba įgyti naują ir paklausią profesiją.
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro informacija
Būsimieji apsaugos darbuotojai – saugios ateities garantas
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro (toliau – Centras) Socialinių paslaugų skyriaus Apsaugos darbuotojo mokymo programos mokiniai pirmąją pasiekimų patikros „Gerbkime Mokytoją“ savaitę gilino profesines žinias.
Būsimieji profesionalūs apsaugos darbuotojai balandžio 24d. lankėsi Kauno miesto VPK viešosios tvarkos valdybos areštinėje ir Kriminalinių tyrimų valdyboje.
Pirmiausia Centro mokiniai buvo supažindinti su griežta areštinėje taikoma tvarka, sužinojo, kaip ten patenka nusikaltę asmenys. Apžiūrėję areštinės patalpas jaunieji apsaugininkai aktyviai domėjosi ne tik sulaikytojų gyvenimo sąlygomis, bet ir tolesniu jų likimu bei įtariamųjų paieškos ypatybėmis.
Kriminalinėje tyrimų valdyboje mokinius itin sudomino speciali laboratorija, kurioje tiriami alkoholiniai gėrimai bei įvairios cheminės medžiagos. Profesionalūs kriminalistai būsimuosius apsaugos darbuotojus supažindino su nusikaltėlių nustatymo pagal batų ir pirštų antspaudus bei padangų žymes procesu.
Mokiniai sužinojo, kaip sudėtinga technika padeda atžapinti suklastotus dolumentus, suprato, kaip tiriama kompiuterinė informacija.
Galimybė iš arti stebėti specialiųjų tarnybų darbą sužavėjo ne tik Centro mokinius, siekiančius įgyti Apsaugos darbuotojo specialybę, bet ir edukacinėje išvykoje dalyvavusius profesijos mokytojus Marių Neverauską, Marių Sitnikovą, Olegą Sitnikovą bei apsaugininkų auklėtoją Neringą Kutniauskienę.
Centro bendruomenės vardu reiškiame susižavėjimą mokytojų iniciatyva šviesti ir lavinti mokinius ne tin mokyklos suole, bet ir realiame gyvenime. Tikime, kad jaunuolių susidūrimas su VPK viešosios tvarkos valdybos areštinės ir Kriminalinių tyrimų valdybos darbu dar labiau sustiprins norą Centre gilinti vienintelės Lietuvoje Apsaugos darbuotojo mokymo programos žinias.
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro informacija
Apsaugos darbuotojai kratosi sargų etiketės
Geram apsaugos darbuotojui grėsmingos išvaizdos nepakanka. Tuo įsitikinęs Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos vadovas Olegas Sitnikovas, savo patirtimi besidalinantis su šios profesijos atstovais iš visos Lietuvos.
Kelios dešimtys apsaugininkų kantriai klauso O.Sitnikovo patarimų, kartoja jo rodomus savigynos judesius. Vėliau veiksmas persikelia į rūsyje įrengtą šaudyklą, kur neperšaunamas liemenes dėvintys vyrai dalyvauja imituotame didžiules sumas pinigų vežančių inkasatorių apiplėšime.
„Ginklas!“ – iš O.Sitnikovo lūpų pasigirsta komanda ir ant vieno kelio pritūpę inkasatoriai į menamus užpuolikus paleidžia nenutrūkstamų šūvių seriją.
Darbuotojus nori samdyti pigiai
Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje „Aras“ 12 metų praleidęs Rytų kovos menų meistras pastaruoju metu stengiasi savo sukauptą patirtį perduoti apsaugos darbuotojo specialybę pasirinkusiems vyrams.
„Lietuvoje bendras apsaugos darbuotojų lygis nėra aukštas, – atvirai pripažįsta O.Sitnikovas. – Tai lemia ekonominės sąlygos. Užsakovai nori kuo pigiau samdyti apsaugą. Tarp kompanijų stipri konkurencija. Įsivaizduokite, Lietuvoje tarpusavyje konkuruoja per 150 tarnybų. Vieni vienaip uždirba pinigus, kiti kitaip uždirba pinigus. Patyrusių ir gerų specialistų yra abiejose barikadų pusėse. Jei užsiimi apsauga, turi atitikti keliamus reikalavimus.“
Ramios šalies situacija gali keistis
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos vadovas sutinka – Lietuva yra gana rami šalis, kurioje įvykdytus stambesnius inkasatorių apiplėšimus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
„Tačiau mus supa šalys, kuriose vyksta pakankamai stiprūs užpuolimai su mašinų sprogdinimais ir labai gerai parengtomis operacijomis. Lietuvoje įvedus eurą, situacija keisis ir pas mus“, – ateityje laukiančius pavojus įžvelgė kaunietis.
Objektų apsauga, greitojo reagavimo ekipažai, inkasavimas ir asmens sargybiniai – visas apsaugos paslaugas O.Sitnikovas dalina iš į šiuos keturis skirtingus lygius. Pasak pašnekovo, Lietuvoje rečiausiai sutinkami profesionalūs asmeniniai apsaugininkai. „Ši paslauga pas mus nėra paklausi. Vadovybės apsaugos departamente tai yra praktiškai pagrindinė funkcija, mat jie saugo svarbiausius valstybės asmenis. Tuo tarpu privačiame versle tai yra daugiau imitacija. Remiantis filmais, žmones dažnai saugo aplink vaikštantis didelis vyrukas. Nuo chuliganų toks gal ir apsaugos, bet nedorų užmačių turintiems profesionalams tie dydžiai nieko nereiškia“, – aiškino O.Sitnikovas.
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/apsaugos-darbuotojai-kratosi-sargu-etiketes-56-142557
Aplinkosaugai talkina ir Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija šių metų gruodžio mėnesį organizavo teorinį ir praktinį seminarą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojams. Seminaro tema – „Mokymo kryptys ir profesinės perspektyvos“. Užsiėmimuose dalyvavo aplinkosaugos specialistai iš Kėdainių, Jurbarko, Jonavos, Raseinių, Kauno skyrių.
Seminaras vyko 3 etapais šiomis temomis:
1. Aplinkosaugos darbuotojo tobulinimosi kryptys.
2. Savigyna, ginklai ir individualios apsaugos priemonės.
3. Šaudyba.
Teorinių užsiėmimų metu įgytas žinias seminaro dalyviai galėjo pritaikyti ir pademonstruoti šaudymo, savigynos kovų pratybose. Manome, kad tiek įgytos teorinės žinios, tiek praktiniai užsiėmimai suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, atskleidė žmogaus valios galimybes visiems seminaro dalyviams. Tai pažymėjo ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovai. Jie teigė, kad šiame konkurencingame ir dinamiškame laikotarpyje toks bendradarbiavimas būtinas tobulinant darbuotojų gebėjimus greičiau įvertinti besikeičiančias situacijas kasdieniniame darbe, susikaupti sprendžiant jiems keliamus profesinius uždavinius.
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos vadovo Olego Sitnikovo nuomone, šis laikmetis – spartus technologijų tobulėjimas, informacinės visuomenės plėtra, iš visų sričių darbuotojų reikalauja ne tik puikių profesinių žinių, bet ir gebėjimo greitai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų reikalavimų, išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų ir Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos organizuotas seminaras parodo departamento vadovų atsakingą požiūrį telkiant kolektyvą kokybiškesniam patikėtų pareigų atlikimui, darbuotojų asmeninių savybių – pasitikėjimo savimi, rimties ir susikaupimo ugdymui. Šių savybių reikalauja kasdieninės aplinkosaugos darbuotojų pareigos tiek kovojant su įstatymų pažeidėjais, tiek atliekant prevencinį darbą.
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas
Apsauga nesikišo
Muštynės stebino net Selą, apsauga nesikišo
Atlikėjas Egidijus Dragūnas-Selas, praėjusį šeštadienį dalyvavęs Helovino renginyje „Cido“ arenoje, vienu metu iš nuostabos buvo priverstas nutilti. Šalia scenos kumščiais iš visų jėgų darbavosi būrelis panevėžiečių. Pamatytas vaizdas sukrėtė net atlikėją, kuris pastaraisiais metais nuolat įsivelia į įvairius konfliktus.
„Tokius vaizdus koncertuojant teko matyti galbūt prieš dešimt metų. Matyt, kai kas padaugino alkoholio.
Prasidėjus muštynėms pamaniau, kodėl taip ilgai neįsikiša apsauga. Bandžiau juokauti ir sakyti, kad žmonės atėjo pažiūrėti į mane, o ne į besimušančiuosius. Pats buvau patekęs į panašias situacijas ir žinau, kad tokiais atvejais geriausia atsukti nugarą ir pasukti į skirtingas puses“, – įvykį komentavo Selas.
Ne ką mažiau nemaloniai nustebinti liko ir koncertą stebėję panevėžiečiai. Juos labiausiai šokiravo ne pats konfliktas ir veidus vieni kitiems talžantys jaunuoliai, o tvarką prižiūrėję „Argus“ apsaugos darbuotojai.
„Vaikinai bandė prasigrūsti į priekį ir užkliudė merginas, vėliau prasidėjo muštynės. Renginį stebėję žmonės išsiskyrė. Labiausiai stebino tai, kad apsaugos darbuotojai kuo ramiausiai stovėjo prie scenos, žiūrėjo ir nebandė išskirti besimušančiųjų. Maniau, pažiūrėsiu gerą renginį, o pamačiau panevėžietiškas grožybes“, – įvykiais „Cido“ arenoje stebėjosi 21 metų Nerijus.
Panevėžio jaunimo elgesys į Vilnių prieš keletą metų studijuoti išvykusiam jaunuoliui apkartino vakarą ir paliko slogų įspūdį. Vaikinas tikino, kad kitą kartą prieš eidamas į panašų renginį gerai pagalvotų, ar tai verta daryti.
„Vilniuje ar kitame didesniame mieste toks apsaugos darbuotojų elgesys būtų nesuprantamas, mušeikos kaipmat būtų sutramdyti. Dar kartą įsitikinau, kad Panevėžys nesikeičia“, – nusivylimo neslėpė Nerijus.
Renginių gali nelikti
Įvykį komentavęs „Cido“ arenos renginių skyriaus vadovas Tomas Inčikas per koncertą kilusių konfliktų neskubėjo vertinti kaip muštynių.
„Nepavadinčiau to, kas vyko, muštynėmis, tai incidentai ir mes juos tiriame. Nelabai noriu komentuoti. Su „Argus“ bendrove peržiūrime medžiagą ir aiškinamės, kodėl incidentai įvyko ir kiek jie buvo rimti. Ištyrę apie tai pranešime“, – teigė T.Inčikas.
Atviresnis buvo „Cido“ arenos direktorius Dainius Visackas, kuris pripažino, kad įsismarkavusių jaunuolių apsaugos darbuotojams nepavyko sutramdyti.
„Masinių muštynių nebuvo, bet buvo keletas incidentų. Kadangi „Cido“ arenos teritorija didelė, sunku viską pamatyti. Esam pasibaisėję kai kuriais Panevėžio jaunuoliais, nors didžioji dalis į renginį atėjo pozityviai nusiteikę. Iš tūkstančio į renginį atėjusių panevėžiečių incidentus kėlė tik grupelė jaunuolių“, – teigė D.Visackas
Arenos direktorius apgailestavo dėl įvykusių incidentų ir teigė, kad ateityje panašių renginių, skirtų jaunimui, mieste gali nelikti.
„Pasiėmėm į renginį tiek apsaugos darbuotojų, kiek jų būdavo kituose panašiuose renginiuose. Nesitikėjom didesnių incidentų, nes anksčiau nėra buvę jokių muštynių. Pasimokėm iš šio renginio, reikia stiprinti apsaugos pajėgas ir ateityje apsaugos darbuotojų bus kelis kartus daugiau, o galbūt panašių renginių ateityje nebebus būtent dėl tokių įvykių“, – teigė D.Visackas.
Arenos direktorius tikino, kad įvykus incidentams apsaugos darbuotojams sunku išsiaiškinti, kuri pusė yra nukentėjusioji, o kuri konfliktuojanti, todėl tiems renginio dalyviams, kurie jaučiasi nukentėję, patarė kreiptis į policiją.
Nukenčia verslas
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento Olego Sitnikovo incidentas „Cido“ arenoje nenustebino. Apsaugos darbuotojų nūdieną gerai žinantis vyras teigė, kad apsaugininkai Lietuvoje nėra tinkamai parengti. Daugelis nesugeba tinkamai reaguoti net paprastose situacijose.
„Nesvarbu, ar panevėžiečiai yra aršūs, ar ne, žmonės visur panašūs, o apsaugos darbuotojų pareiga yra palaikyti tvarką. Jei apsaugininkai nesikiša į konfliktą, tai jau yra blogai.
Daugelio apsaugos darbuotojų kvalifikacija yra žema. Norint baigti apsaugos darbuotojų rengimo kursus užtenka išeiti 52 valandų kursą ir tampama plataus spektro specialistu. Tačiau realiai per tiek laiko neįmanoma parengti gero apsaugos darbuotojo“, – apsaugos darbuotojų parengimą kritikavo O.Sitnikovas.
Apsaugos darbuotojų nesikišimą į konfliktus O.Sitnikovas vadina mažesnių miestų problema. Naktiniuose klubuose ar kitose pasilinksminimo įstaigose tvarką palaikantys apsaugos darbuotojai neretai pažįsta konfliktuojančias puses, todėl kilus muštynėms nenori jų nutraukti arba bijo tai padaryti. Tokia situacija nenaudinga verslininkams, nes jie praranda klientus ir gerą vardą.
„Dėl tokios situacijos nukenčia ir verslininkai, kurie praranda klientus, ir žmonės, kurie apie naktinius klubus ar kitas pasilinksminimo įstaigas susidaro neigiamą nuomonę ir nustoja jas lankę“, – teigė O.Sitnikovas.
Pasak Apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento, apsaugininkų kvalifikacija mažesniuose miestuose neretai būna žemesnė nei dirbančiųjų didmiesčiuose.
Mantas TOMKŪNAS
Panevėžio dienraštys SEKUNDĖ
Apsiginti galima ir ginklu, ir žodžiu
Iveta SKLIUTAITĖ
LS korespondentė
2009-06-06
Dėl nuolat didėjančio nusikalstamumo daugėja ginkluotis norinčių kauniečių. Pareigūnai ir psichologai perspėja, kad nepatyrusiose rankose atsidūręs ginklas gali atsigręžti prieš pačią auką.
Užgriuvus sunkmečiui suįžūlėjo ir nusikaltėliai. Jie nepasitenkina paprastu praeivių užpuolimu. Dažnėja organizuoti valiutos keityklų, įmonių kasininkų, vadovų, jų šeimų narių ginkluoti užpuolimai.
Neramūs laikai baugina ne tik materialiųjų vertybių sukaupusius verslininkus. Įsigyti ginklą skuba ir atokesnių sodybų, sodininkų bendrijų šeimininkai, keliautojai, vėlų metą dažnai vaikštantys žmonės.
Ginkluotis verčia savisauga
Dvylikos ginklų parduotuvių „Oksalis“ direktorius, Ginklų pirklių asociacijos prezidentas Gytis Misiukevičius teigė, kad apie savigyną pagalvojama ne tada, kai žmogui jau gresia pavojus. Ginklo ieško saugiai nesijaučiantys žmonės.
Savigynos ginklai skirstomi į kelias kategorijas. D kategorijos ginklus – dujinius pistoletus, revolverius ir balionėlius – pilnametystės sulaukę asmenys gali įsigyti be leidimo.
B kategorijai priskiriami koviniai pistoletai ir revolveriai, C kategorijos lygiavamzdžiai šautuvai parduodami tik išklausiusiems specialius kursus, turintiems sveikatos pažymą ir ginklo leidimą asmenims.
„Savigynos situacijų gali būti itin daug, tad svarbu būti pasirengusiam, laiku apsispręsti ir neperžengti būtinosios ginties ribų“, – aiškino G.Misiukevičius.
Jei išduotas leidimas nešiotis B ir C kategorijų savigynos ginklą, juo gali naudotis tik ginklo savininkas. Jei leidimas išduotas tik ginklą laikyti, juo savigynai savo namuose gali naudotis ir savininkas, ir jo šeimos nariai.
Didėja balionėlių paklausa
G.Misiukevičius pataria neskubėti įsigyti tikro ginklo.
„Pirmiausia siūlau įsigyti dujų balionėlį, kurį stresinėmis aplinkybėmis panaudoti kur kas lengviau nei šaunamąjį ginklą. Dujų balionėlių šiemet, palyginti su praėjusiais metais, parduodama 2,5 karto daugiau“, – tikino ginklų specialistas.
Ieškantys rimtesnio ginklo „Oksalyje“ gali įsigyti dujinį revolverį, kuris visada parengtas šūviui. Bene geriausios kokybės – vokiški dujiniai „Walther“, „Umarex“, „Reck“, „Colt“, „Browning“, RG firmų pistoletai.
Šiuo metu parduotuvėse yra ir guminėmis kulkomis šaudančių dujinių revolverių.
Dujiniai pistoletai ir revolveriai kainuoja nuo 200 iki 700 litų, o dujų balionėlį galima įsigyti už 15 litų ir brangiau.
Dujinį ginklą savigynai verta rinktis dar ir todėl, kad jo nebūtina laikyti saugykloje. Ginklus, kuriems įsigyti reikia leidimo, privaloma saugoti seife.
Moko tobulinti įgūdžius
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos (LADA) prezidento ir Lietuvos džiudžitsu ir kobudo federacijos prezidento Olego Sitnikovo teigimu, dažnai žmonės išklauso privalomą instruktažą, keletą kartų pašaudo, tada įsigyja ginklą ir mano, kad to užtenka gyvybei ar turtui apsaugoti.
„Turėti ginklą ir tik teoriškai žinoti elgsenos taisykles didelio streso akimirką nepakanka“, – teigė O.Sitnikovas.
Ne vienus metus Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovinio rengimo instruktoriumi dirbusio vyro tikinimu, ginklas tinka tik tiems, kurie sugeba juo naudotis.
Todėl jam ir kilo mintis remiantis specializuotų apsaugos darbuotojų rengimo programos elementais ir esančia baze parengti savisaugos praktinio šaudymo kursų programą žmonėms, norintiems saugiai jaustis bet kokiomis aplinkybėmis, patobulinti savo įgūdžius. Nuo 1996 metų šiuos mokymus jau yra baigę per 4 tūkst. žmonių.
Imituojamas užpuolimas
Panaudojant sukauptą patirtį ir žinias, specialių mokymų ir kursų metodika leidžia modeliuoti ir imituoti įvairias pasikėsinimo ir užpuolimo situacijas.
Ginklų savininkai išklauso teorijos kursą. Kiekvienų pratybų pradžioje instruktoriai surengia išsamų elgesio su ginklu instruktažą.
Pratybos vyksta uždaroje šildomoje šaudykloje, todėl tinka mokyti bet kuriuo metų laiku.
Po mokymo dalyviai gauna savisaugos praktinio šaudymo kursų baigimo pažymėjimą.
Kursai apsaugos darbuotojams
Asociacija rengia kursus ne tik ginklus turintiems asmenims, bet ir organizuoja skirtingų sričių apsaugos darbuotojų kvalifikacijos mokymus, įvairios trukmės kursus ir seminarus.
O.Sitnikovas neseniai lankėsi Didžiojoje Britanijoje, kur bendradarbiavimo reikalus aptarė su šalies saugos ekspertais ir pristatė Lietuvos apsaugos darbuotojų mokymo programą.
Lietuvoje galiojanti programa nėra tokia, pagal kurią būtų galima rengti tinkamai savo darbą atliekantį apsaugininką.
„Apsaugos darbuotojų kvalifikaciją reikėtų tikrinti, nes šios specialybės atstovai susiję ne tik su galimu turto praradimu, bet ir su komercine paslaptimi, ginklo naudojimu, žmogaus teisėmis“, – sakė O.Sitnikovas.
Žmonės, kurie išmoksta savigynos paslapčių, ima labiau pasitikėti savimi, greičiau reaguoja į situaciją, įvertina pavojų.
Perkant ginklą įgyjama ir atsakomybė
Tauris Stauskis
Kauno policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas
„Masinis ginklavimasis tampa mados reikalu. Nusikaltimų pastaruoju metu daugėja, tačiau situacija dar nėra tokia bloga, kad kiekvienam reikėtų skubėti įsigyti ginklą savigynai.
Jei žmogus tvirtai nusprendžia pirkti ginklą, būtina įsisąmoninti, kad kartu įgyjama atsakomybė už jo panaudojimą. Svarbiausia, kad užpultas žmogus stresinėmis aplinkybėmis nesutriktų ir žinotų, kaip elgtis su ginklu. Tam reikia specialaus pasirengimo.
Būta ne vieno atvejo, kai ginklo savininkas baimės akivaizdoje pasielgė neįtikėtinai. Pasitaiko, kad prasilenkiama ir su įstatymu – be perspėjamojo šūvio šaunama į galvą ar krūtinę. Dar blogiau, kai ginklas atsiduria užpuolikų rankose ir atsigręžia prieš patį jo šeimininką.“
Laikinoji sostynė
www.lrytas.lt
Reketas su „Maximos“ ženklu?
Mantas Tomkūnas
Esą teks dovanoms
„Mes nereketuosime žmonių – taip, kaip buvome verčiami tai daryti, geriau išeisime iš darbo“, – į „Kauno dienos“ redakciją užsukę du vienoje Kauno „Maximoje“ dar neseniai dirbę parduotuvės apsaugos darbuotojai (redakcijai jų pavardės ir vardai žinomi) buvo ryžtingai nusiteikę. Jie pateikė ir savo apsaugos darbuotojų pažymėjimus. Netylėti jaunus darbuotojus privertė skandalinga istorija, įvykusi rugsėjo pabaigoje. Užuot perdavę parduotuvėje sulaikytus vagis policijai, kaip to reikalauja Lietuvos įstatymai, apsaugos darbuotojai buvo verčiami imti duokles, o improvizuotų duoklių sumanytoju įvardijamas „Maximos“ apsaugos skyriaus Kauno regiono apsaugos vadovas Dainius Cipkūnas.
„Vadovas mus vertė reketuoti. Buvo nurodyta parduotuvėje sulaikius vagyste įtariamą asmenį imti iš jo pinigų, pavyzdžiui, jei žmogus pavogė prekių už penkis litus, mes turėjome iš jo paimti nuo 100 iki 200 litų. Iš parduotuvių per savaitę buvo reikalaujama surinkti po 1000 litų, teigta, kad pinigai bus skirti pirkti dovanoms policininkams Policijos dienos progai. Sulaukdavome penkių skambučių per dieną, kuriais buvome raginami rinkti pinigus“, – kaltinimus žėrė apsaugos darbuotojai.
Buvusių „Maximos“ apsaugos darbuotojų teigimu, vadovo reikalavimai prieštaravo darbo taisyklėms, kuriose reikalaujama sulaikytus asmenis įtariamus vagystėmis perduoti policijai.
„Mes negalime išmušinėti pinigų“, – sakė pašnekovai.
Buvę „Maximos“ darbuotojai teigė, kad būtent dėl šių priežasčių jie nusprendė palikti darbą.
Bijojo tapti kaltinamaisiais
Vyrai teigė suprantantys, kad buvusiam savo vadovui meta sunkius kaltinimus, tačiau tylėti esą nebegalėję, mat bet kada būtų galėję tapti kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje dėl reketo.
Jų taikiniais esą turėjo tapti ne tik apsivogę, bet ir prekes sugadinę pirkėjai. „Iš prekes sugadinusių žmonių turėjome teisę paprašyti ją nusipirkti arba perduoti policijai, tačiau jei būtume pradėję reikalauti iš tokių žmonių pinigų, jie galėjo kreiptis į policiją ir mes jau būtume tapę nusikaltėliais“, – pasakojo keletą mėnesių parduotuvėje apsaugininku dirbęs jaunuolis.
„Tokiu atveju su antrankiais jau būtų išvedę mus, o vadovas mūsų negintų ir sakytų, kad esame patys kalti. Apsaugos darbuotoju dirbau Marijampolėje, tačiau tokių dalykų nebuvo, tai buvo griežtai draudžiama. Iš viso „Maximos“ apsaugoje dirbau ketverius metus“, – teigė kitas pašnekovas.
Pašnekovai tikino, kad vadovo nurodymu buvo nepatenkinti ir daugiau apsaugos darbuotojų, tačiau daugelis nurodymams pakluso.
„Žinau, kad viena apsaugos pamaina jau buvo surinkusi 500 litų, tuomet pasakiau vadovui, kad tokiomis sąlygomis nedirbsiu, nes tai draudžia įstatymai. Kiti tai darė, nes nenorėjo susipykti su vadovu ir prarasti darbo vietą. Nežinia, kam iš tikrųjų tie pinigai buvo skiriami, nes nemanau, kad kiekvienas policininkas gavo dovanų“, – kalbėjo pašnekovai.
Buvę „Maximos“ apsaugos darbuotojai pasakojo apie įvykį pranešę aukštesniajai valdžiai Vilniuje, tačiau į jų pasakojimą esą niekas rimtai nesureagavo. Pašnekovai pastebėjo, kad renkant pinigus iš apsivogusių pirkėjų per savaitę iš įvairių „Maximos“ parduotuvių buvo galima surinkti ne vieną tūkstantį litų, tačiau kur ir kam jie atiteko, neaišku.
Neigia mestus įtarimus
„Maximos“ apsaugos skyriaus Kauno regiono apsaugos vadovas Dainius Cipkūnas buvusių pavaldinių istoriją nušvietė kitaip. Vyro teigimu, su keliais „Maximos“ apsaugos darbuotojais jau seniau kildavę konfliktų dėl netinkamo darbo ir neatliekamų pareigų. Vėliau šie konfliktai peraugo į grasinimus atkeršyti.
„Žinau tą atvejį, jie net skundą buvo parašę. Darbuotojai, kurie blogai dirbo ir kuriems reiškiau pastabas, nežino, kaip man įkąsti. Jie neatliko darbo, kai reikėjo atlikti auditą, žymėti prekes. Šie darbuotojai atsisakė dirbti ir dėl to kilo konfliktas. Po šio konflikto man pagrasino, kad laukčiau žinių laikraštyje, – teigė D.Cipkūnas ir pridūrė: – Panašūs konfliktai įvyksta labai retai.“
D. Cipkūnas paneigė buvusių darbuotojų kalbas, kad jis liepęs iš apsivogusių parduotuvių klientų rinkti duokles.
„Tokių dalykų, apie kuriuos kalba buvę darbuotojai, nėra ir negali būti. Mes patys ieškome tokių atvejų ir apsaugos darbuotojai už tai būtų nubausti. Jokių dovanų policijai neteikėme, net buvau užmiršęs apie šią dieną“, – tikino D.Cipkūnas.
Apie „Maximos“ apsaugos darbuotojų įteiktas dovanas Kauno policininkams Angelų sargų dienos proga teigė nieko nežinanti ir Kauno policijos atstovė spaudai Ramunė Gražulienė.
Olegas Sitnikovas
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas
Tokie viešumon iškilę faktai diskredituoja apsaugos darbuotojų vardą. Iki šiol apie tokius konfliktus prekybos centruose neteko girdėti. Jei ši istorija yra tiesa, tuomet apsaugos darbuotojai pasielgė teisingai nepaklusdami ir išeidami iš darbo. Pinigų ėmimas iš apsivogusiųjų parduotuvėje prieštarauja įstatymams. Kita vertus, šioje istorijoje neteisios gali būti abi pusės.
Renata Saulytė, „Maxima LT“ atstovė spaudai
Dainius Cipkūnas Kauno regiono vadovu paskirtas prieš metus, neturime jokių nusiskundimų jo darbu, jam neskirta ir jokių drausminių nuobaudų. Priešingai, kiti darbuotojai apie jį atsiliepia kaip apie jauną, entuziastingą ir veržlų žmogų, tačiau jis reiklus savo pavaldiniams. Mes pasitikime savo žmonėmis ir jeigu gautume nors vieną nusiskundimą, tikrintume šią informaciją ir atliktume tarnybinį patikrinimą. Visi oficialūs skundai pas mus registruojami, tačiau nesame gavę nė vieno.
Pastaruoju metu apsaugos darbuotojams keliami aukšti reikalavimai ir visų darbuotojų darbas yra kontroliuojamas. Visais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo ar išeina savo noru, nebūna vienos priežasties. Gali būti ir kitų konflikto priežasčių, galbūt darbuotojai buvo atleisti ir po to išliejo savo pyktį. Su darbuotojais tenka atsisveikinti, jei jų darbas neatitinka kokybės reikalavimų. Pastaruoju laiku darbuotojus dažnai testuojame, nes norime, kad dirbtų savo srities profesionalai.
2008-11-18 . Kauno diena
Geltonieji kelių ereliai
Gediminas Gasiulis / 15 min
Skubėdami į iškvietimus apsaugos tarnybų darbuotojai nevengia pažeidinėti Kelių eismo taisyklių, nors geltonieji švyturėliai tokios teisės jiems nesuteikia. Apsauginiai sulaukė didesnio policijos dėmesio.
Šį mėnesį policija vykdo akciją, kurios metu didesnį dėmesį numatyta skirti apsaugos tarnybų automobiliams ir tikrinti apsaugininkų leidimus.
Policijos pareigūnai stebi, kaip saugos tarnybų automobiliai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET) ir tikrina švyturėlių naudojimo ir stiklų tamsinimo teisėtumą. „Saugos tarnybos tikrinamos nuolat, tačiau šį mėnesį tai daroma aktyviau. Stabdomi tarnybų automobiliai, tikrinama, ar jie tinkamai parengti, ar turi visus reikiamus dokumentus, pavyzdžiui, ar automobilis gali turėti švyturėlius, ar jo vairuotojas gali tokį automobilį vairuoti, nešiotis ginklą ir panašiai. Apsaugos tarnybų darbas stebimas ir saugomuose objektuose“, – „15min“ sakė Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Vytautas Velička.
Jis pastebėjo, kad apsaugos automobiliams leidžiama turėti tik geltonus švyturėlius, kurie kelyje nesuteikia pirmumo. „Vairuotojai neprivalo praleisti saugos tarnybų automobilių. Tačiau, mano nuomone, reikėtų būti geranoriškiems – jie dažnai skuba su svarbiu reikalu, tad derėtų juos praleisti. Tai kultūros keliuose reikalas“, – sakė policijos atstovas.
Pareigūnai akcijos metu taip pat domėsis, ar visos saugos tarnybos vykdo licencijose nurodytas veikas, kiek kartų buvo naudoti šaunamieji ginklai, specialiosios priemonės ir fizinė prievarta.
Tenka „brautis“
Apsaugos tarnybų atstovai „15min” sakė, kad jų darbuotojai stengiasi netrikdyti eismo, tačiau pripažino, kad kartais KET tenka pažeisti. „Būna, eismą sutrikdo inkasaciniai automobiliai. Kartais greitį viršija ir greitojo reagavimo automobiliai. Mūsų darbuotojai žino, kad švyturėliai tik atkreipia dėmesį, tačiau pirmumo teisių nesuteikia, tad jei būna pagauti, patys ir moka baudą“, – sakė „Group 4 Securicor Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Tulevičius.
Kas antras mūsų darbuotojas jau nufotografuotas greičio fotomatuokliu, – sakė „Argus“ atstovas.Ši įmonė nefiksuoja, kada ir kokiame automobilyje buvo įjungti švyturėliai. „Yra parengtos instrukcijos, vairuotojai turi jų laikytis, stebėjimo nėra“, – sakė S.Tulevičius.
Saugos tarnyboje „Argus“ gautas baudas darbuotojai taip pat moka iš savo kišenės. „Gaila, kad kartais pasitaiko nesupratingų policininkų. Būna, kad mūsų darbuotoją stabdo, kai jis greitį viršija, tarkim, 20 km/h. Aišku, mūsų darbuotojas neturi teisės to daryti, bet jei skuba į objektą, pareigūnai galėtų ir suprasti – gal kitą kartą skubės į jo namus“, – sakė pavardės nenorėjęs minėti „Argus“ greitojo reagavimo grupės atstovas Alvydas.
Jo teigimu, kiti eismo dalyviai vis dažniau praleidžia saugos tarnybos automobilius.
„Mes stebime savo darbuotojus: kur jie yra, kur važiuoja, ar švyturėliai įjungti. Tikriname, ar prieš įjungiant švyturėlius buvo iškvietimas. Taigi be reikalo švyturėlių jie nejungia, o jei įjungia – rašo pasiaiškinimus. KET pažeidimų netoleruojame, darbuotojai baudas moka patys. Visgi reikia pripažinti, kad šiandien esam kelių chuliganai“, – sakė saugos tarnybos darbuotojas.
Asociacija piktinasi
Apsaugos paslaugas siūlo ir pati policija. Tačiau akcijos metu pareigūnai savo ekipažų netikrins. „Yra vidinis patikrinimas, tikriname bendra tvarka, kaip vieną iš policijos veiklų. Akcijos tikslas tikrinti ne policijos automobilius, o tik privačių saugos tarnybų“, – sakė Policijos departamento atstovas V.Velička.
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos (LADA) prezidentas Olegas Sitnikovas piktinosi nelygia konkurencija. Mat apsaugos darbuotojai gali naudoti tik pirmumo nesuteikiančius geltonus švyturėlius, o policijos apsaugininkai – ir „mėlynuosius“.
„Kitose šalyse to nėra, policija apsaugos paslaugų neteikia. Tai sudaro nepatogumų. Vyksta pokalbiai, derybos, kaip tai suvienodinti. Yra visokių planų, minčių – ar leisti apsaugininkams naudoti mėlynus švyturėlius, ar „atimti“ juos iš policijos. Bet kol kas nieko konkretaus“, – sakė LADA prezidentas. Jis pastebėjo, kad pagrindinis geltonųjų švyturėlių privalumas – tai, kad šie automobiliai gali stovėti draudžiamose vietose, jei tai nekelia pavojaus eismui, tiesa, tuomet švyturėliai turi būti įjungti.
Neatitinka reikalavimų
LADA specialistas Vilius Stanevičius „15min“ teigė, kad Lietuvos specialiųjų tarnybų naudojami švyturėliai ir sirenos neatitinka reikalavimų. „Baisu, kas ten uždėta. Standartų neatitinka niekas, nes šie kvailai surašyti. Pavyzdžiui, nurodyta, kad apšvieta negali viršyti 25 liuksų, o tai tokia šviesa kaip degtuko. Kaip jie leidimus gauna, yra visiška mistika. Faktiškai jie gali vieni kitus bausti. Sutvarkyti viso to neišeina – nėra specialistų“, – sakė V.Stanevičius.
LADA specialisto teigimu, atlikus bandymus paaiškėjo, kad tiems automobiliams, kurie neatitinka techninių reikalavimų, kelyje pasitaikė kelios dešimtys kliūčių, o tiems, kurie atitinka, vos viena.
EUROCASH1, UAB inkasatorių specializuoti šaudymo įgūdžių tobulinimo užsiėmimai
2008 m. rugpjūčio 21 d. Kaune, Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos šaudykloje vyko bendrovės EUROCASH1, UAB ( www.eurocash1.lt ), inkasatorių specializuoti šaudymo įgūdžių tobulinimo užsiėmimai. Užsiėmimuose dalyvavo šios saugos tarnybos inkasatoriai iš Vilniaus, Kauno, Panevežio ir Klaipėdos miestų.
Užsiėmimų metu, specialistai teoriškai ir praktiškai buvo ruošiami šiomis temomis:
• Ginklų nešiojimo būdai ir padėtys.
• Elgesys su šaunamuoju ginklu (ginklo paruošimas šaudymui).
• Specialaus šaudymo ypatumai.
• Ginklo panaudojimo aktyvūs metodai.
• Šaudymo pratimai modeliuojant įvairias situacijas.
Šio susitikimo metu, abiejų šalių vadovai pasirašė sutartį dėl pastovių šaudymo pratybų. EUROCASH1 , UAB inkasacijos skyriaus vadovas Žilvinas Andrulis pažymėjo, kad šiame konkurencingame etape, užmegztas bendradarbiavimas su asociacija ir nuolatinis specialistų tobulinimasis bendrovei padeda užtikrinti siekiamą paslaugų lygį ir klientų pasitikėjimą. Darbuotojams įgyti įgūdžiai didina pasitikėjimą savimi inkasavimo operacijų metu.