Autorius: admin

Muštynės stebino net Selą, apsauga nesikišo

Atlikėjas Egidijus Dragūnas-Selas, praėjusį šeštadienį dalyvavęs Helovino renginyje „Cido“ arenoje, vienu metu iš nuostabos buvo priverstas nutilti. Šalia scenos kumščiais iš visų jėgų darbavosi būrelis panevėžiečių. Pamatytas vaizdas sukrėtė net atlikėją, kuris pastaraisiais metais nuolat įsivelia į įvairius konfliktus.

„Tokius vaizdus koncertuojant teko matyti galbūt prieš dešimt metų. Matyt, kai kas padaugino alkoholio.

Prasidėjus muštynėms pamaniau, kodėl taip ilgai neįsikiša apsauga. Bandžiau juokauti ir sakyti, kad žmonės atėjo pažiūrėti į mane, o ne į besimušančiuosius. Pats buvau patekęs į panašias situacijas ir žinau, kad tokiais atvejais geriausia atsukti nugarą ir pasukti į skirtingas puses“, – įvykį komentavo Selas.

Ne ką mažiau nemaloniai nustebinti liko ir koncertą stebėję panevėžiečiai. Juos labiausiai šokiravo ne pats konfliktas ir veidus vieni kitiems talžantys jaunuoliai, o tvarką prižiūrėję „Argus“ apsaugos darbuotojai.

„Vaikinai bandė prasigrūsti į priekį ir užkliudė merginas, vėliau prasidėjo muštynės. Renginį stebėję žmonės išsiskyrė. Labiausiai stebino tai, kad apsaugos darbuotojai kuo ramiausiai stovėjo prie scenos, žiūrėjo ir nebandė išskirti besimušančiųjų. Maniau, pažiūrėsiu gerą renginį, o pamačiau panevėžietiškas grožybes“, – įvykiais „Cido“ arenoje stebėjosi 21 metų Nerijus.

Panevėžio jaunimo elgesys į Vilnių prieš keletą metų studijuoti išvykusiam jaunuoliui apkartino vakarą ir paliko slogų įspūdį. Vaikinas tikino, kad kitą kartą prieš eidamas į panašų renginį gerai pagalvotų, ar tai verta daryti.

„Vilniuje ar kitame didesniame mieste toks apsaugos darbuotojų elgesys būtų nesuprantamas, mušeikos kaipmat būtų sutramdyti. Dar kartą įsitikinau, kad Panevėžys nesikeičia“, – nusivylimo neslėpė Nerijus.

Renginių gali nelikti

Įvykį komentavęs „Cido“ arenos renginių skyriaus vadovas Tomas Inčikas per koncertą kilusių konfliktų neskubėjo vertinti kaip muštynių.

„Nepavadinčiau to, kas vyko, muštynėmis, tai incidentai ir mes juos tiriame. Nelabai noriu komentuoti. Su „Argus“ bendrove peržiūrime medžiagą ir aiškinamės, kodėl incidentai įvyko ir kiek jie buvo rimti. Ištyrę apie tai pranešime“, – teigė T.Inčikas.

Atviresnis buvo „Cido“ arenos direktorius Dainius Visackas, kuris pripažino, kad įsismarkavusių jaunuolių apsaugos darbuotojams nepavyko sutramdyti.

„Masinių muštynių nebuvo, bet buvo keletas incidentų. Kadangi „Cido“ arenos teritorija didelė, sunku viską pamatyti. Esam pasibaisėję kai kuriais Panevėžio jaunuoliais, nors didžioji dalis į renginį atėjo pozityviai nusiteikę. Iš tūkstančio į renginį atėjusių panevėžiečių incidentus kėlė tik grupelė jaunuolių“, – teigė D.Visackas

Arenos direktorius apgailestavo dėl įvykusių incidentų ir teigė, kad ateityje panašių renginių, skirtų jaunimui, mieste gali nelikti.

„Pasiėmėm į renginį tiek apsaugos darbuotojų, kiek jų būdavo kituose panašiuose renginiuose. Nesitikėjom didesnių incidentų, nes anksčiau nėra buvę jokių muštynių. Pasimokėm iš šio renginio, reikia stiprinti apsaugos pajėgas ir ateityje apsaugos darbuotojų bus kelis kartus daugiau, o galbūt panašių renginių ateityje nebebus būtent dėl tokių įvykių“, – teigė D.Visackas.

Arenos direktorius tikino, kad įvykus incidentams apsaugos darbuotojams sunku išsiaiškinti, kuri pusė yra nukentėjusioji, o kuri konfliktuojanti, todėl tiems renginio dalyviams, kurie jaučiasi nukentėję, patarė kreiptis į policiją.

Nukenčia verslas

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento Olego Sitnikovo incidentas „Cido“ arenoje nenustebino. Apsaugos darbuotojų nūdieną gerai žinantis vyras teigė, kad apsaugininkai Lietuvoje nėra tinkamai parengti. Daugelis nesugeba tinkamai reaguoti net paprastose situacijose.

„Nesvarbu, ar panevėžiečiai yra aršūs, ar ne, žmonės visur panašūs, o apsaugos darbuotojų pareiga yra palaikyti tvarką. Jei apsaugininkai nesikiša į konfliktą, tai jau yra blogai.

Daugelio apsaugos darbuotojų kvalifikacija yra žema. Norint baigti apsaugos darbuotojų rengimo kursus užtenka išeiti 52 valandų kursą ir tampama plataus spektro specialistu. Tačiau realiai per tiek laiko neįmanoma parengti gero apsaugos darbuotojo“, – apsaugos darbuotojų parengimą kritikavo O.Sitnikovas.

Apsaugos darbuotojų nesikišimą į konfliktus O.Sitnikovas vadina mažesnių miestų problema. Naktiniuose klubuose ar kitose pasilinksminimo įstaigose tvarką palaikantys apsaugos darbuotojai neretai pažįsta konfliktuojančias puses, todėl kilus muštynėms nenori jų nutraukti arba bijo tai padaryti. Tokia situacija nenaudinga verslininkams, nes jie praranda klientus ir gerą vardą.

„Dėl tokios situacijos nukenčia ir verslininkai, kurie praranda klientus, ir žmonės, kurie apie naktinius klubus ar kitas pasilinksminimo įstaigas susidaro neigiamą nuomonę ir nustoja jas lankę“, – teigė O.Sitnikovas.

Pasak Apsaugos darbuotojų asociacijos prezidento, apsaugininkų kvalifikacija mažesniuose miestuose neretai būna žemesnė nei dirbančiųjų didmiesčiuose.

Mantas TOMKŪNAS
Panevėžio dienraštys SEKUNDĖ

Mantas Tomkūnas

Esą teks dovanoms

„Mes nereketuosime žmonių – taip, kaip buvome verčiami tai daryti, geriau išeisime iš darbo“, – į „Kauno dienos“ redakciją užsukę du vienoje Kauno „Maximoje“ dar neseniai dirbę parduotuvės apsaugos darbuotojai (redakcijai jų pavardės ir vardai žinomi) buvo ryžtingai nusiteikę. Jie pateikė ir savo apsaugos darbuotojų pažymėjimus. Netylėti jaunus darbuotojus privertė skandalinga istorija, įvykusi rugsėjo pabaigoje. Užuot perdavę parduotuvėje sulaikytus vagis policijai, kaip to reikalauja Lietuvos įstatymai, apsaugos darbuotojai buvo verčiami imti duokles, o improvizuotų duoklių sumanytoju įvardijamas „Maximos“ apsaugos skyriaus Kauno regiono apsaugos vadovas Dainius Cipkūnas.

„Vadovas mus vertė reketuoti. Buvo nurodyta parduotuvėje sulaikius vagyste įtariamą asmenį imti iš jo pinigų, pavyzdžiui, jei žmogus pavogė prekių už penkis litus, mes turėjome iš jo paimti nuo 100 iki 200 litų. Iš parduotuvių per savaitę buvo reikalaujama surinkti po 1000 litų, teigta, kad pinigai bus skirti pirkti dovanoms policininkams Policijos dienos progai. Sulaukdavome penkių skambučių per dieną, kuriais buvome raginami rinkti pinigus“, – kaltinimus žėrė apsaugos darbuotojai.

Buvusių „Maximos“ apsaugos darbuotojų teigimu, vadovo reikalavimai prieštaravo darbo taisyklėms, kuriose reikalaujama sulaikytus asmenis įtariamus vagystėmis perduoti policijai.

„Mes negalime išmušinėti pinigų“, – sakė pašnekovai.
Buvę „Maximos“ darbuotojai teigė, kad būtent dėl šių priežasčių jie nusprendė palikti darbą.

Bijojo tapti kaltinamaisiais

Vyrai teigė suprantantys, kad buvusiam savo vadovui meta sunkius kaltinimus, tačiau tylėti esą nebegalėję, mat bet kada būtų galėję tapti kaltinamaisiais baudžiamojoje byloje dėl reketo.

Jų taikiniais esą turėjo tapti ne tik apsivogę, bet ir prekes sugadinę pirkėjai. „Iš prekes sugadinusių  žmonių turėjome teisę paprašyti ją nusipirkti arba perduoti policijai, tačiau jei būtume pradėję reikalauti iš tokių žmonių pinigų, jie galėjo kreiptis į policiją ir mes jau būtume tapę nusikaltėliais“, – pasakojo keletą mėnesių parduotuvėje apsaugininku dirbęs jaunuolis.

„Tokiu atveju su antrankiais jau būtų išvedę mus, o vadovas mūsų negintų ir sakytų, kad esame patys kalti. Apsaugos darbuotoju dirbau Marijampolėje, tačiau tokių dalykų nebuvo, tai buvo griežtai draudžiama. Iš viso „Maximos“ apsaugoje dirbau ketverius metus“, – teigė kitas pašnekovas.

Pašnekovai tikino, kad vadovo nurodymu buvo nepatenkinti ir daugiau apsaugos darbuotojų, tačiau daugelis nurodymams pakluso.

„Žinau, kad viena apsaugos pamaina jau buvo surinkusi 500 litų, tuomet pasakiau vadovui, kad tokiomis sąlygomis nedirbsiu, nes tai draudžia įstatymai. Kiti tai darė, nes nenorėjo susipykti su vadovu ir prarasti darbo vietą. Nežinia, kam iš tikrųjų tie pinigai buvo skiriami, nes nemanau, kad kiekvienas policininkas gavo dovanų“, – kalbėjo pašnekovai.

Buvę „Maximos“ apsaugos darbuotojai pasakojo apie įvykį pranešę aukštesniajai valdžiai Vilniuje, tačiau į jų pasakojimą esą niekas rimtai nesureagavo. Pašnekovai pastebėjo, kad renkant pinigus iš apsivogusių pirkėjų per savaitę iš įvairių „Maximos“ parduotuvių buvo galima surinkti ne vieną tūkstantį litų, tačiau kur ir kam jie atiteko, neaišku.

Neigia mestus įtarimus

„Maximos“ apsaugos skyriaus Kauno regiono apsaugos vadovas Dainius Cipkūnas buvusių pavaldinių istoriją nušvietė kitaip. Vyro teigimu, su keliais „Maximos“ apsaugos darbuotojais jau seniau kildavę konfliktų dėl netinkamo darbo ir neatliekamų pareigų. Vėliau šie konfliktai peraugo į grasinimus atkeršyti.

„Žinau tą atvejį, jie net skundą buvo parašę. Darbuotojai, kurie blogai dirbo ir kuriems reiškiau pastabas, nežino, kaip man įkąsti. Jie neatliko darbo, kai reikėjo atlikti auditą, žymėti prekes. Šie darbuotojai atsisakė dirbti ir dėl to kilo konfliktas. Po šio konflikto man pagrasino, kad laukčiau žinių laikraštyje, – teigė D.Cipkūnas ir pridūrė: – Panašūs konfliktai įvyksta labai retai.“

D. Cipkūnas paneigė buvusių darbuotojų kalbas, kad jis liepęs iš apsivogusių parduotuvių klientų rinkti duokles.

„Tokių dalykų, apie kuriuos kalba buvę darbuotojai, nėra ir negali būti. Mes patys ieškome tokių atvejų ir apsaugos darbuotojai už tai būtų nubausti. Jokių dovanų policijai neteikėme, net buvau užmiršęs apie šią dieną“, – tikino D.Cipkūnas.
Apie „Maximos“ apsaugos darbuotojų įteiktas dovanas Kauno policininkams Angelų sargų dienos proga teigė nieko nežinanti ir Kauno policijos atstovė spaudai Ramunė Gražulienė.

Olegas Sitnikovas
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas

Tokie viešumon iškilę faktai diskredituoja apsaugos darbuotojų vardą. Iki šiol apie tokius konfliktus prekybos centruose neteko girdėti. Jei ši istorija yra tiesa, tuomet apsaugos darbuotojai pasielgė teisingai nepaklusdami ir išeidami iš darbo. Pinigų ėmimas iš apsivogusiųjų parduotuvėje prieštarauja įstatymams. Kita vertus, šioje istorijoje neteisios gali būti abi pusės.

Renata Saulytė, „Maxima LT“ atstovė spaudai

Dainius Cipkūnas Kauno regiono vadovu paskirtas prieš metus, neturime jokių nusiskundimų jo darbu, jam neskirta ir jokių drausminių nuobaudų. Priešingai, kiti darbuotojai apie jį atsiliepia kaip apie jauną, entuziastingą ir veržlų žmogų, tačiau jis reiklus savo pavaldiniams. Mes pasitikime savo žmonėmis ir jeigu gautume nors vieną nusiskundimą, tikrintume šią informaciją ir atliktume tarnybinį patikrinimą. Visi oficialūs skundai pas mus registruojami, tačiau nesame gavę nė vieno.

Pastaruoju metu apsaugos darbuotojams keliami aukšti reikalavimai ir visų darbuotojų darbas yra kontroliuojamas. Visais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo ar išeina savo noru, nebūna vienos priežasties. Gali būti ir kitų konflikto priežasčių, galbūt darbuotojai buvo atleisti ir po to išliejo savo pyktį. Su darbuotojais tenka atsisveikinti, jei jų darbas neatitinka kokybės reikalavimų. Pastaruoju laiku darbuotojus dažnai testuojame, nes norime, kad dirbtų savo srities profesionalai.

2008-11-18 . Kauno diena

Gediminas Gasiulis / 15 min

Skubėdami į iškvietimus apsaugos tarnybų darbuotojai nevengia pažeidinėti Kelių eismo taisyklių, nors geltonieji švyturėliai tokios teisės jiems nesuteikia. Apsauginiai sulaukė didesnio policijos dėmesio.

Šį mėnesį policija vykdo akciją, kurios metu didesnį dėmesį numatyta skirti apsaugos tarnybų automobiliams ir tikrinti apsaugininkų leidimus.

Policijos pareigūnai stebi, kaip saugos tarnybų automobiliai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET) ir tikrina švyturėlių naudojimo ir stiklų tamsinimo teisėtumą. „Saugos tarnybos tikrinamos nuolat, tačiau šį mėnesį tai daroma aktyviau. Stabdomi tarnybų automobiliai, tikrinama, ar jie tinkamai parengti, ar turi visus reikiamus dokumentus, pavyzdžiui, ar automobilis gali turėti švyturėlius, ar jo vairuotojas gali tokį automobilį vairuoti, nešiotis ginklą ir panašiai. Apsaugos tarnybų darbas stebimas ir saugomuose objektuose“, – „15min“ sakė Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Vytautas Velička.

Jis pastebėjo, kad apsaugos automobiliams leidžiama turėti tik geltonus švyturėlius, kurie kelyje nesuteikia pirmumo. „Vairuotojai neprivalo praleisti saugos tarnybų automobilių. Tačiau, mano nuomone, reikėtų būti geranoriškiems – jie dažnai skuba su svarbiu reikalu, tad derėtų juos praleisti. Tai kultūros keliuose reikalas“, – sakė policijos atstovas.

Pareigūnai akcijos metu taip pat domėsis, ar visos saugos tarnybos vykdo licencijose nurodytas veikas, kiek kartų buvo naudoti šaunamieji ginklai, specialiosios priemonės ir fizinė prievarta.

Tenka „brautis“

Apsaugos tarnybų atstovai „15min” sakė, kad jų darbuotojai stengiasi netrikdyti eismo, tačiau pripažino, kad kartais KET tenka pažeisti. „Būna, eismą sutrikdo inkasaciniai automobiliai. Kartais greitį viršija ir greitojo reagavimo automobiliai. Mūsų darbuotojai žino, kad švyturėliai tik atkreipia dėmesį, tačiau pirmumo teisių nesuteikia, tad jei būna pagauti, patys ir moka baudą“, – sakė „Group 4 Securicor Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Tulevičius.

Kas antras mūsų darbuotojas jau nufotografuotas greičio fotomatuokliu, – sakė „Argus“ atstovas.Ši įmonė nefiksuoja, kada ir kokiame automobilyje buvo įjungti švyturėliai. „Yra parengtos instrukcijos, vairuotojai turi jų laikytis, stebėjimo nėra“, – sakė S.Tulevičius.

Saugos tarnyboje „Argus“ gautas baudas darbuotojai taip pat moka iš savo kišenės. „Gaila, kad kartais pasitaiko nesupratingų policininkų. Būna, kad mūsų darbuotoją stabdo, kai jis greitį viršija, tarkim, 20 km/h. Aišku, mūsų darbuotojas neturi teisės to daryti, bet jei skuba į objektą, pareigūnai galėtų ir suprasti – gal kitą kartą skubės į jo namus“, – sakė pavardės nenorėjęs minėti „Argus“ greitojo reagavimo grupės atstovas Alvydas.

Jo teigimu, kiti eismo dalyviai vis dažniau praleidžia saugos tarnybos automobilius.

„Mes stebime savo darbuotojus: kur jie yra, kur važiuoja, ar švyturėliai įjungti. Tikriname, ar prieš įjungiant švyturėlius buvo iškvietimas. Taigi be reikalo švyturėlių jie nejungia, o jei įjungia – rašo pasiaiškinimus. KET pažeidimų netoleruojame, darbuotojai baudas moka patys. Visgi reikia pripažinti, kad šiandien esam kelių chuliganai“, – sakė saugos tarnybos darbuotojas.

Asociacija piktinasi

Apsaugos paslaugas siūlo ir pati policija. Tačiau akcijos metu pareigūnai savo ekipažų netikrins. „Yra vidinis patikrinimas, tikriname bendra tvarka, kaip vieną iš policijos veiklų. Akcijos tikslas tikrinti ne policijos automobilius, o tik privačių saugos tarnybų“, – sakė Policijos departamento atstovas V.Velička.

Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos (LADA) prezidentas Olegas Sitnikovas piktinosi nelygia konkurencija. Mat apsaugos darbuotojai gali naudoti tik pirmumo nesuteikiančius geltonus švyturėlius, o policijos apsaugininkai – ir „mėlynuosius“.

„Kitose šalyse to nėra, policija apsaugos paslaugų neteikia. Tai sudaro nepatogumų. Vyksta pokalbiai, derybos, kaip tai suvienodinti. Yra visokių planų, minčių – ar leisti apsaugininkams naudoti mėlynus švyturėlius, ar „atimti“ juos iš policijos. Bet kol kas nieko konkretaus“, – sakė LADA prezidentas. Jis pastebėjo, kad pagrindinis geltonųjų švyturėlių privalumas – tai, kad šie automobiliai gali stovėti draudžiamose vietose, jei tai nekelia pavojaus eismui, tiesa, tuomet švyturėliai turi būti įjungti.

Neatitinka reikalavimų

LADA specialistas Vilius Stanevičius „15min“ teigė, kad Lietuvos specialiųjų tarnybų naudojami švyturėliai ir sirenos neatitinka reikalavimų. „Baisu, kas ten uždėta. Standartų neatitinka niekas, nes šie kvailai surašyti. Pavyzdžiui, nurodyta, kad apšvieta negali viršyti 25 liuksų, o tai tokia šviesa kaip degtuko. Kaip jie leidimus gauna, yra visiška mistika. Faktiškai jie gali vieni kitus bausti. Sutvarkyti viso to neišeina – nėra specialistų“, – sakė V.Stanevičius.

LADA specialisto teigimu, atlikus bandymus paaiškėjo, kad tiems automobiliams, kurie neatitinka techninių reikalavimų, kelyje pasitaikė kelios dešimtys kliūčių, o tiems, kurie atitinka, vos viena.